Refleksas yra kūno reakcija į pokyčius kūno viduje arba išorėje. Šios reakcijos yra tiesioginės ir nevalingos, o tai reiškia, kad tam, kad veiksmas įvyktų, neturi vykti mąstymo procesas. Šiuos spontaniškus automatinius veiksmus galima sustiprinti atliekant tam tikrus pratimus, vadinamus reflekso treniruotėmis. Tokios treniruotės gali būti fizinės terapijos, tikslinių treniruočių ar atletinių treniruočių forma arba specifiniais iššūkiais, kurie pagerina greitį ir tikslumą.
Reflekso treniruotės arba refleksiniai pratimai yra pritaikyti pagal asmens poreikius, siekiant pagerinti fizinius gebėjimus ir reakcijos laiką. Ši mankštos forma gali būti naudojama siekiant pagerinti kasdienės veiklos sutrikimus, atsiradusius dėl traumų ar ilgalaikio nejudrumo. Refleksinės treniruotės taip pat yra pagrindinis komponentas ugdant ar praturtinant sportinius gebėjimus.
Pusiausvyra yra reflekso, reikalingo beveik kiekvienai veiklai, įskaitant sėdėjimą ir stovėjimą nejudančioje padėtyje, pavyzdys. Kai sutrinka pusiausvyra, sunkumų gali kilti atliekant paprasčiausią veiklą, susijusią su net nedideliu padėties pasikeitimu. Siekiant pagerinti pusiausvyros reflekso treniruotes, išbandant stabilumą, galima žymiai padidinti kūno tvarumą ir gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Iššūkį keliančios pusiausvyros pavyzdys yra stiprinimo pratimų atlikimas keičiant atramos pagrindą suartinant pėdas arba stovint ant vienos kojos. Siekiant padidinti sunkumo lygį, refleksinė pusiausvyros treniruotė taip pat gali būti atliekama stovint arba atliekant pratimus ant nestabilaus paviršiaus, pavyzdžiui, banglentės, platformos, besiremiančios ant apskrito ar judančio sukimosi taško.
Kiekvienai veiklai ar sporto šakai reikalinga tam tikra refleksų grupė, kad būtų galima atlikti tinkamus judesius, reikalingus išvengti traumų. Daugelyje sporto šakų greitas reakcijos laikas ir efektyvus, gerai atliktas atsakas į žaidimo lauko pokyčius leidžia sportininkui tobulėti. Į treniruočių rutiną įtraukęs reflekso treniruotes, sportininkas gali tobulinti įgūdžius atlikdamas specifinius sporto pratimus. Pavyzdžiui, golfui reikia keisti kūno padėtį, pėdoms nejudant, o futbolas reikalauja sudėtingo pėdų darbo, kai kūnas stumiamas į priekį.
Norint pagerinti reakcijos laiką ir tikslumą, kai kūnas juda, gali būti veiksmingos refleksinės treniruotės kliūčių ruožų arba sprintų su specifiniais pėdų judesiais, pvz., kryžminiais judesiais, forma. Priklausomai nuo veiklai būtinų judesių, bėgimas su šoniniu varikliu, dar vadinamas šoniniu žingsniu, gali sustiprinti gebėjimus. Šokinėjimas virve yra dar viena refleksinio lavinimo forma, galinti padidinti reakcijos laiką. Skirtingas greitis, naudojimas dviem virvėmis ar šokinėjimas atgal taip pat gali padėti padidinti organizmo gebėjimą greitai prisitaikyti prie pokyčių.