Refleksologija – tai gydymas, kurio metu švelniai spaudžiamos pėdos, rankos ir ausys, kad būtų palaikoma viso kūno sveikata. Yra daugybė refleksologijos gydymo būdų, kurie gali būti naudojami gydant viską nuo sinusų ir migrenos skausmo iki streso ir virškinimo problemų. Nors pėdos, rankos ir ausys yra dažniausiai pasitaikančios vietos, refleksologija gali būti atliekama ir ant veido.
Tradiciškai refleksologijos procedūros buvo nukreiptos į spaudimo taškų pėdose nustatymą. Tai suprantama, nes pėdose yra maždaug 7,000 nervų galūnėlių, todėl jos labai jautrios prisilietimui. Pėdų žemėlapiai yra vaizdiniai aprašymai, kokia kūno dalis bus stimuliuojama spaudžiant tam tikras pėdos vietas. Pavyzdžiui, pagal šiuos žemėlapius smegenims gali būti naudingas spaudimas išorinei didžiojo piršto daliai, o skrandis gali būti stimuliuojamas švelniu masažu šalia viršutinės pėdos vidurio dalies. Rankų refleksologija yra labai panaši.
Kaip ir gydant pėdų ir rankų refleksologiją, ausų refleksologijoje reikia naudoti slėgio taškų kartografavimą. Tačiau skirtingai nei kitose dviejose srityse, atliekant į ausis orientuotą gydymą naudojamas subtilesnis spaudimas, o ne šluojantis masažas, dažnai naudojamas didesnėms kūno vietoms. Veido refleksologijos procedūrose taip pat naudojamas kartografavimas; tačiau veido refleksologijoje naudojama kita sistema, žinoma kaip Andų genties kūno žemėlapis. Veido procedūras dažnai sudaro nubrėžtų slėgio taškų masažas, po kurio švelniai stimuliuojami 12 veido energetinių meridianų taškų.
Kai kurie refleksologijos gydymo būdai, kaip ir motinystės ir kūdikio refleksologija, yra labiau skirti. Motinystės refleksologinis gydymas gali būti atliekamas motinoms prieš pastojimą, nėštumo metu arba gimdymo metu. Teigiama, kad ši praktika padeda moteriai pakankamai atsipalaiduoti, kad pastotų ir palengvintų gimdymo procesą, taip pat palengvintų tam tikrus su nėštumu susijusius simptomus, tokius kaip pykinimas, nuovargis ir galūnių patinimas. Kūdikių refleksologija paprastai atliekama ant pėdų ir teigiama, kad ji padeda numalšinti tam tikrų ligų simptomus, taip pat palengvina nemigą ir virškinimo problemas, į kurias yra linkę kai kurie kūdikiai. Nors manoma, kad šie gydymo būdai yra veiksmingi, daugelis mano, kad jie neturėtų būti atliekami jaunesniems nei vieno mėnesio vaikams.