Finansų rinkos yra vieta, kurioje ne tik prekiaujama daugybe vertybinių popierių, bet ir kur vyksta įvairūs rinkos sandoriai, vieni viešesni nei kiti. Pavyzdžiui, atviros rinkos sandoris yra toks, kai įmonės viešai neatskleista informacija, ty kažkas, artimas to subjekto veiklai, perka arba parduoda įmonės akcijas. Kiti rinkos sandoriai gali būti taikomi parduodant nuosavybę ar skolą kapitalo rinkose arba užbaigiant susijungimą ar įsigijimą. Be to, valdymo organas, nustatantis pinigų politiką šalyje, pvz., Federalinis rezervų bankas (Fed) JAV, dalyvauja atvirosios rinkos operacijose.
Bendrovės vadovai, kurie yra arti sprendimų priėmimo viešai parduodamoje įmonėje, kurioje investuotojai prekiauja akcijomis ir galbūt skolomis ar obligacijomis, yra atsakingi prieš akcininkus ir visuomenę. Svarbiausia iš šių pareigų yra vengti prekybos pasinaudojant viešai neatskleista informacija – neteisėtos prekybos akcijomis praktikos ir pelno, remiantis informacija, kuri dar nėra prieinama visuomenei. Išsivysčiusiose šalyse, pvz., JAV, įmonių specialistai, prieš pirkdami ar parduodami įmonės akcijų akcijas, turi pateikti dokumentą reguliavimo institucijai, pvz., Vertybinių popierių ir biržos komisijai. Tada vykdomasis asmuo gali prekiauti akcijomis už kainą, kuri yra tokia pati arba panaši į vertybinių popierių prekybą viešose rinkose, o tokie sandoriai yra atviros rinkos sandoriai.
Pinigų politikos rinkos sandoriai įvyksta, kai tokia organizacija kaip Fed keičia palūkanų normas, daugiausia palūkanų normų, kurias finansų institucijos ima viena kitai už pinigų skolinimąsi, vadinamą tiksline federalinių fondų norma. Fed gali prekiauti vyriausybės vertybiniais popieriais arba vyriausybės skola per atviros rinkos operacijas, kaip tai daro viešieji investuotojai. Tačiau kai Fed sudaro sandorį, poveikis yra dramatiškesnis. Siekdamas išlaikyti sveiką pinigų politiką, Fed naudoja rinkos sandorius ir perka šiuos vertybinius popierius, kai FED fondų palūkanų norma yra sumažinta, o parduoda skolą, kai ši norma yra padidinta.
Kapitalo rinkos sandoriai apima daugybę sandorių, kurie gali būti sudaryti finansų rinkose, įskaitant susijungimus ir įsigijimus. Tam tikros finansų institucijos daugiausia dėmesio skiria sandoriams konkrečiuose įmonių rinkų segmentuose, pavyzdžiui, vidutinio dydžio sandoriams, dar žinomiems kaip vidutinės rinkos sandoriai. Jei vidutinio dydžio įmonė nori įsigyti finansų rinkose, pasamdoma finansų įmonė, pvz., investicinis bankas, rekomenduoti galimus tikslus. Vidutinio dydžio sandorį sudaro dvi įmonės, kurių pajamos arba pardavimai patenka į tam tikrą diapazoną, o tokio dydžio spektrą gali apibrėžti sandoryje dalyvaujančios šalys.