Egzistuoja daugybė skirtingų tipų pagalbinių savižudybių įstatymų ir apskritai jie arba aiškiai nustato pagalbinę savižudybę teisėtą arba neteisėtą, arba nesprendžia problemos ir palieka ją kitų įstatų kompetencijai. Pavyzdžiui, kai kurios šalys arba šalies valstijos konkrečiai nurodo, kad savižudybės pagalba yra neteisėta, ir nustato bausmes tiems, kurie nuteisti už tokius nusikaltimus. Kai kuriose šalyse ir šalių dalyse pagal tam tikrus parametrus pagalbinė savižudybė aiškiai nurodoma kaip teisėta, ir tai aiškiai apibrėžia tų sričių įstatymai. Kitose šalyse nėra aiškių pagalbinių savižudybių įstatymų, o tuose regionuose paprastai yra teisminių bylų, kurios sukuria precedentą patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba pritarti savižudybės pagalbai.
Pagalbinė savižudybė – tai praktika, kai žmogui, kuris nori mirti, dažnai dėl ilgalaikės ligos ar užsitęsusių kančių, gydytojas ar draugas padeda nutraukti jo paties gyvenimą. Kaip ir galima tikėtis, pagalbinių savižudybių įstatymai paprastai yra gana sudėtingi ir dažnai yra karštų diskusijų ir nesutarimų objektas tiek šalies piliečiams, tiek ir už šalies ribų. Daugumoje šalių galioja įstatymai, kuriuose aiškiai nurodoma, kad pagalbinė savižudybė yra neteisėta, arba praeityje yra atvejų, kai savižudybių pagalbiniai atvejai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal kitus įstatymus.
Pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių nėra pagalbinių savižudybių įstatymų, aiškiai nurodančių, kad veiksmas būtų neteisėtas, tačiau tie, kurie gali padėti kitiems nusižudyti, vis tiek gali būti apkaltinti nusikaltimu. Priklausomai nuo šalies, kas nors gali būti apkaltintas prisidėjęs prie žmogžudystės ar žmogžudystės arba nepadėjęs pavojuje atsidūrusiam asmeniui. Nors tai dažnai yra nedideli nusikaltimai ir gali neužtraukti kalėjimo, vis tiek pagalbinės savižudybės praktika tampa neteisėta. Žinoma, šie įstatymai gali keistis bet kuriuo metu, tačiau 2010 m. tik kelios šalys, įskaitant Šveicariją, Belgiją ir Nyderlandus, padėjo savižudybių įstatymus, kad įstatymas būtų teisėtas.
Tačiau šiose šalyse pagalbinių savižudybių įstatymai dažnai nurodo, kad šį veiksmą gali atlikti tik gydytojas arba reikalaujama, kad mirštantis asmuo parašytų ketinimų protokolą, kad būtų pašalintas jam padedančio asmens vardas. Yra keletas JAV valstijų, kurios padėjo priimti savižudybių įstatymus, kad tai būtų teisėta, įskaitant Oregonas ir Vašingtonas. Kai kuriose kitose valstijose taip pat buvo teismų bylų, kai asmuo, apkaltintas pagalbiniu savižudybe kaip nusikaltimu, buvo atleistas nuo kaltinimų, net jei jis įvykdė veiką, o tai iš tikrųjų sukūrė precedentą dėl veikos dekriminalizavimo. Tačiau dauguma JAV valstijų turi pagalbinius savižudybių įstatymus, kurie aiškiai nurodo, kad veiksmas yra nusikaltimas arba pagal bendrąją teisę pagalbinė savižudybė yra kriminalizuota.