Skirtingi scenos menų tipai yra teatras, muzikinis teatras, šokis, muzika, vaidyba, magija ir cirko aktai. Scenos menai apima veido išraiškas, balsą ir kūno kalbą, kad perteiktų kūrybinį išradimą. Dauguma scenos menų yra atliekami gyvai publikai, išskyrus kai kuriuos kino ir televizijos vaidybinius bei vaizdo muzikinius kūrinius.
Daugelis scenos meno kūrinių vyksta tam tikro tipo teatre. Daugumą teatrų sudaro paaukštinta scena ir erdvė gyvai publikai, o dažniausiai pasitaikančios meno formos yra vaidyba ir muzika. Teatro scenoje atkuriamos rašytinės istorijos, paimtos iš literatūros kūrinių ar savarankiškos kūrybos. Aktoriai gali perteikti spektaklius ištartais žodžiais, dainavimo ir ištartų žodžių deriniu arba tyliais gestais.
Kaip performanso meno forma, vaidyba apima personažų apsimetimą. Įvairios veikėjų emocijos ir motyvacijos parodomos įvairiomis išraiškomis, intonacijomis ir kūno judesiais. Dažnai aktoriai turi pasitelkti empatinius įgūdžius, kad įtikinamai perteiktų personažą.
Kita glaudžiai susijusi scenos meno forma – muzikinis teatras. Miuziklai yra pjesės, kuriose dainos integruojamos vietoj kai kurių ištartų žodžių ir siužeto detalių. Atlikėjai kūrinio metu dažnai kalba ir dainuoja pakaitomis.
Scenos menais laikomi visi šokių tipai, nesvarbu, ar jie yra baleto, stepo, džiazo ar hiphopo formos. Šokėjai paprastai dalyvauja oficialiuose pasirodymuose, dažnai vadinamuose rečitaliais. Šokio menas kūno kalba bando perteikti emocijas, istorijas ir charakterio tendencijas. Muzika dažniausiai lydi šokio pasirodymus, o kūno kalba dažnai atrodo sinchronizuojama su emocijomis, kurias sukelia muzika.
Muzika laikoma dar vienu atlikimo menu. Tai gali pasireikšti grynai instrumentine arba vokaline forma. Nors instrumentinės formos nebūtinai perteikia konkrečią istoriją, natos išdėstytos ir grojamos taip, kad paveiktų emocijas. Instrumentinė muzika gali apimti harmonijas ir melodijas, kad primintų ir sužadintų tam tikras emocijas, tokias kaip pyktis ar liūdesys. Dainų, kuriose naudojami žodžiai ir instrumentai, žinutę ar temą paprastai lengviau interpretuoti, tačiau jos vis tiek priklauso nuo struktūros ir tono, kad perteiktų jausmus.
Magija ir cirko aktai laikomi performanso meno forma. Jie paprastai atliekami prieš tiesioginę auditoriją ir gali būti naudojami specialieji efektai, kurie ištrina ribą tarp suvokiamos ir tikrovės. Rekvizitai ir įmantrūs kostiumai dažniausiai naudojami šiuose veiksmuose, kad padidintų baimę ir nuostabą dėl spektaklio pramoginės vertės.