Sepsis arba sisteminio uždegiminio atsako sindromas (SIRS) yra infekcija, kuri patenka į kraują. Sepsio gydymas apima vaistus, skirtus infekcijai gydyti, taip pat vaistus, skirtus kitiems ligos simptomams gydyti. Dažniausiai sepsiui gydyti vartojami vaistai yra antibiotikai, vazopresoriai, kortikosteroidai, insulinas, imunitetą stimuliuojantys vaistai, skausmą malšinantys vaistai ir raminamieji vaistai. Taip pat gali prireikti terapijos ar operacijos.
Pagrindinė apsaugos nuo infekcijų linija yra antibiotikai. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paskirs plataus spektro antibiotiką, skirtą kovai su sepsio infekcija, laukdamas, kol kultūros nustatys tikslų infekcijos pobūdį. Kai bakterijos bus auginamos, gydytojas gali paskirti konkretesnį antibiotiką, skirtą bakterijoms nukreipti. Šie antibiotikai paprastai leidžiami į veną.
Vazopresoriai naudojami, kai paciento kraujospūdis nukrenta labai žemai. Žemas kraujospūdis padidina septinio šoko – rimtos sepsio komplikacijos – riziką. Vazopresoriai sutraukia kraujagysles, todėl padidėja kraujospūdis.
Kitos sepsio gydymo formos priklauso nuo to, kokius simptomus pacientas patiria. Insulinas dažnai naudojamas cukraus kiekiui kraujyje stabilizuoti, kuris gali svyruoti pacientams, sergantiems sepsiu. Atrodo, kad kortikosteroidai sumažina sepsio, išsivystančio į septinį šoką, dažnį. Vaistai, stiprinantys imuninę sistemą, padeda organizmui kovoti su infekcija, sukeliančia sepsį. Skausmą malšinantys ir raminamieji vaistai padeda pacientui susidoroti su diskomfortu, susijusiu su infekcija.
Pacientams, gydomiems nuo sepsio, gali prireikti palaikomojo gydymo, kol jie pasveiks. Tai gali būti gydymas, pvz., IV skysčiai, deguonis arba palaikomasis kvėpavimas per respiratorių. Jei septinė infekcija atsirado dėl medicininio prietaiso, pvz., drenažo vamzdžio ar IV linijos, gali prireikti prietaisą išimti. Jei infekcija paliko infekcijos kišenes, gali prireikti chirurginio pašalinimo.
Sepsio gydymo veiksmingumą padidina anksti užsikrėtus ir nedelsiant pradėjus gydymą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pradės gydymą bandydami izoliuoti infekcijos šaltinį. Įprastos kilmės vietos yra oda, plaučiai, žarnos, tulžies pūslė, kepenys ir inkstai. Žmonės, kuriems gresia didžiausias septinio šoko pavojus, yra tie, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, žmonės, esantys ligoninėje, turintys invazinių medicinos prietaisų, tokių kaip kvėpavimo vamzdeliai, ir labai jauni bei seni.
Sepsio simptomai yra padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir kvėpavimo dažnis, karščiavimas, dėmėta oda, sumažėjęs šlapimo kiekis, sumažėjęs trombocitų skaičius, pasunkėjęs kvėpavimas, nenormalus širdies ritmas ir psichinės būklės pasikeitimas. Pacientas, kuriam pasireiškia šie simptomai ir sumažėjęs kraujospūdis, kenčia nuo septinio šoko. Septinis šokas yra potencialiai pavojinga gyvybei būklė, galinti sukelti organų išjungimą ir audinių mirtį.