Siaubo fantastika – tai tokia rašymo kategorija, kurioje istorija kuriama siekiant išgąsdinti ar kitaip sukelti siaubą skaitytojui. Istorija beveik visada seka tam tikrą pasakojimo lanką su ekspozicija, kylančio veiksmo, kulminacijos, rezoliucijos ir baigties, nors ši siužeto struktūra gali būti modifikuota. Pasakojimas gali būti atliekamas iš bet kurio požiūrio taško, nors dažniausiai pasitaiko pirmojo ir trečiojo asmens pasakojimai.
Antgamtinė siaubo fantastika yra viena iš labiausiai paplitusių siaubo istorijų rūšių. Šios istorijos dažniausiai sutelkiamos į būtybes ar situacijas, kurios egzistuoja už žmonijos ribų. Vaiduokliai ir monstrai patenka į šią kategoriją, o siaubo fantastika šiuo atveju dažnai gąsdina, nes pagrindinis veikėjas neturi žinių, reikalingų nugalėti ar kitaip išvengti antgamtinės būtybės. Antgamtinė būtybė dažnai yra daug galingesnė už žmones, nors būtybė labai dažnai turi tam tikrų silpnybių, kurios galiausiai prives prie jos žlugimo. Pavyzdžiui, istorijos apie vampyrus daugiausia dėmesio skiria būtybėms, kurios daugeliu atvejų yra pranašesnės savo jėgomis ir intelektu, tačiau saulės šviesoje jos yra susilpnėjusios arba nugalėtos.
Psichologinė siaubo fantastika pristato situaciją, kuri paveikia pagrindinio veikėjo gebėjimą aiškiai mąstyti. Per visą istoriją vykstantys įvykiai dažnai neįmanomi tikrovėje, tačiau veikėjas juos išgyvena ir todėl dažnai abejoja savo sveiku protu. Psichologinėje fantastikoje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus proto funkcijai ir situacijoms ar įvykiams, kurie gali pakeisti proto gebėjimą tinkamai veikti.
Kartais siaubo fantastika sutelkia dėmesį į žmones ar įvykius, kurie gali įvykti tikrovėje. Tada istorija būna gana siaubinga, kartais apimanti žmogžudystes, žalojimą, ritualinę auką ar kitas siaubingas situacijas, galinčias pakenkti žmogui arba jį nužudyti. Tokiose istorijose dažnai kalbama apie nestabilius antagonistus, kurie linkę į žmogžudystes ar kankinimus.
Tradicinis folkloras dažnai sutelkė dėmesį į siaubingus ar antgamtinius dalykus, todėl kai kurie skaitytojai gali ginčytis, kad siaubo istorijos kilusios iš tradicinių tekstų arba istorijų iš lūpų į lūpas. Daugelis kultūrų dažnai perduodavo istorijas apie antgamtines būtybes, keistus dingimus, perspėjimus amoraliai besielgiantiems žmonėms ir istorijas apie pomirtinio gyvenimo prigimtį. Visa siaubo fantastika daugiausia dėmesio skiria emocijoms ir mintims, dėl kurių žmonės gąsdina ar jaučiasi nepatogiai, o daugeliu atvejų istorijos sukasi apie beviltiškumą ir niūrumą, iš kurių pagrindinis veikėjas negali pabėgti.