Širdies liga yra didžiulis terminas, galintis apibūdinti daugybę skirtingų būklių. Visos šios sąlygos turi tam tikrą poveikį širdžiai arba kraujagyslėms, kurios aprūpina širdį. Žinoma, vienu metu gali būti kelių tipų širdies ligos, todėl gali būti sunku įsivaizduoti, kad šios sąlygos yra atskiros. Tai, kad širdis yra kraujotakos sistemos dalis, reiškia, kad vienos sistemos dalies liga turės įtakos visų dalių darbui.
Kai kurios ligos klasifikuojamos pagal poveikį įvairiems širdies komponentams. Plačiais smūgiais širdyje yra keturios kameros (du skilveliai ir du prieširdžiai), raumenys, pamušalas, elektros sistema, vožtuvai ir vainikinės arterijos bei venos. Širdies ligą galima apibrėžti pagal tai, kurią širdies dalį ji dažniausiai pažeidžia.
Kamerų ligos apima daugybę įgimtų širdies ligų formų, kai kameroje gali trūkti gyvybiškai svarbių dalių, pvz., skiriamųjų sienelių, arba ji gali būti mažesnė nei įprasta. Kitos kamerų ligos gali apimti padidėjusį dešinįjį skilvelį, vadinamą cor pulmonale. Stazinis širdies nepakankamumas paprastai laikomas kamerine liga ir gali būti laisvai apibūdinamas kaip širdis nesugeba pumpuoti pakankamai kraujo, kad aprūpintų kūną.
Raumenų ligos gali apimti daugybę būklių, dėl kurių padidėja širdis. Daugelis kardiomiopatijos formų patenka į šią antraštę. Miokarditas, apibrėžiamas kaip širdies raumens uždegimas ir gali atsirasti dėl virusų ir bakterinių infekcijų, taip pat yra širdies raumens liga.
Širdies išorė yra padengta pamušalu, vadinamu perikardu, o viduje yra endokardas. Tam tikros ligos rūšys konkrečiai paveikia vieną iš šių sričių; dažniausiai tai yra perikarditas ir endokarditas. Kai kurios endokardito formos gali būti bakterinių infekcijų komplikacija, o tiems, kuriems gresia didžiausias pavojus, paprastai buvo atlikta širdies operacija arba kitos širdies ligos formos. Norėdami apsisaugoti nuo bakterinio endokardito, dauguma žmonių prieš kreipdamiesi į odontologą ar darydami bet kokią burnos operaciją turi gydytis antibiotikais.
Gali kilti daug problemų, turinčių įtakos širdies elektrinei sistemai, ir dauguma šių sąlygų sukelia neįprastus širdies ritmus. Kai kuriems nereikia gydymo, o kitiems reikia reikšmingos medicininės intervencijos. Elektros sistemos ligų formos yra širdies blokada, ilgo QT sindromas, tachikardija, prieširdžių plazdėjimas ir skilvelių virpėjimas.
Širdies vožtuvai apima plaučių, aortos, trišakio ir mitralinio vožtuvo vožtuvus. Triburis ir mitralinis vožtuvai yra širdies viduje tarp skilvelių ir prieširdžių (atitinkamai dešinėje ir kairėje), o plaučių ir aortos vožtuvai yra tiesiai už širdies.
Ligos, susijusios su šiais vožtuvais, gali būti susiaurėjimas (stenozė), nebuvimas arba toks didelis susiaurėjimas, kad vožtuvai nesukelia kraujotakos (atrezija) ir bloga vožtuvo funkcija (nepakankamumas). Vožtuvo regurgitacija gali atsirasti bet kuriame vožtuve ir reiškia, kad dalis kraujo nuteka atgal neteisinga kryptimi. Kita dažna širdies vožtuvų liga yra mitralinio vožtuvo prolapsas.
Kai kurios dažniausiai pasitaikančios ligos randamos vainikinėse arterijose ir venose. Tai apima krūtinės anginą, aterosklerozę, išeminę širdies ligą ir širdies kraujotakos per vainikinę arteriją sutrikimą, dėl kurio ištinka širdies priepuolis (miokardo infarktas). Išemija ir aterosklerozė kelia didelę riziką ne tik infarktui, bet ir insultui.
Kai kurios kitos sąlygos, kurios veikia širdį, bet nėra konkrečiai širdyje arba tiesiogiai už jos ribų, yra aukštas kraujospūdis arba hipertenzija ir periferinių arterijų liga. Kaip minėta anksčiau, kai kurios sąlygos gali būti kartu. Pavyzdžiui, žmogus gali sirgti krūtinės angina ir hipertenzija, arba vainikinių arterijų susiaurėjimas galiausiai gali sukelti širdies priepuolį. Ne visų būklių galima išvengti, ypač ne dėl apsigimimų, tačiau dauguma žmonių žino, kad kai kurių galima išvengti laikantis sveikos mitybos ir mankštos programos, visiškai nerūkant ar vartojant besaikį gėrimą.