Kokie yra skirtingi sisteminių ligų tipai?

Sisteminės ligos būna įvairių formų ir tipų, tačiau visoms būdingas vienas išskirtinis bruožas: vienu metu pažeidžiamos kelios kūno dalys ir dažniausiai reikalingas šiek tiek agresyvus ir sudėtingas gydymo planas. Hipertenzija ir diabetas yra vieni iš labiausiai žinomų, iš dalies dėl to, kiek žmonių jie paveikia. Į šią kategoriją taip pat įtrauktos autoimuninės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir susijęs įgyto imunodeficito sindromas (AIDS), taip pat uždegiminės ligos, pvz., vilkligė. Medicinos specialistai paprastai laikosi „viso žmogaus“ požiūrio į sisteminių problemų gydymą, o gydymas paprastai yra visapusiškas ir ilgalaikis.

Kas daro ligą “sistemine”

Paprastais žodžiais tariant, liga yra „sisteminė“, jei ji vienu metu paveikia daugiau nei vieną organą ar kūno sistemą. Paprastai skirtingų dalių poveikio būdai taip pat skiriasi ir iš pradžių gali atrodyti, kad jie nėra susiję. Teisinga diagnozė paprastai parodo tik vieną ligą arba vieną ligą ir susijusią atšakos būklę kaip pagrindines priežastis.

Sistemines ligas suskirstyti į „tipus“ gali būti sudėtinga, nes kiekviena veikia savaip ir paprastai nėra panaši į kitas, išskyrus tiek, kiek tai daro įtaką kasdieniam gyvenimui ar kūno funkcionavimui. Daugelis taip pat sutampa į kelias kategorijas. Pažvelgti į sąlygas pagal tai, kaip jos pasireiškia ir plinta, dažnai yra lengviausias būdas suprasti kategoriją.

Hipertenzija ir diabetas

Hipertenzija, dar vadinama aukštu kraujospūdžiu, iš pradžių gali neatrodyti kaip liga, tačiau paprastai ji priskiriama „sisteminei“ kategorijai, nes gali sukelti problemų visame kūne. Taip pat vertas dėmesio jo ryšys su sunkesnėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas. Cukrinis diabetas yra problema, kuri prasideda kasoje ir turi įtakos insulino kiekiui, kurį gamina organas; insulinas yra labai svarbus cukrų skaidymui ir virškinimui, o šia liga sergantys žmonės gali patirti didelę žalą, jei dirbtinai nepapildo insulino atsargų, dažniausiai injekcijomis. Yra dviejų tipų diabetas. 1 tipas yra paveldimas ir atsiranda savaime, o 2 tipas atsiranda dėl aplinkos veiksnių, tokių kaip prasta mityba.

Žmonėms, kenčiantiems nuo bet kurio tipo, yra didesnė tikimybė, kad tam tikru momentu padidės kraujospūdis, o tai dažnai pablogina būklę. Tiek diabetas, tiek hipertenzija gali būti kontroliuojami vartojant vaistus, keičiant mitybą ir gyvenimo būdą, įskaitant mankštą ir svorio metimą. Norint sumažinti komplikacijų, tokių kaip insultas, stazinis širdies nepakankamumas ir inkstų sutrikimai, riziką, būtina laikytis nustatyto gydymo režimo.

Artrosklerozė

Aterosklerozė yra kita sisteminės ligos forma, glaudžiai susijusi su hipertenzija ir diabetu. Kai riebalinės medžiagos arba apnašos kaupiasi arterijose, jos ilgainiui sukietėja, blokuodamas kraujo tekėjimą į įvairius organus ir galūnes. Tai gali apriboti veikimą ir mobilumą. Galbūt labiau rūpi rizika, kad apnašų gabalėliai gali nulūžti ir per kraują nukeliauti į širdį ar smegenis, sukeldami širdies priepuolį ar insultą. Norint išvengti tolesnio apnašų kaupimosi, būtina skirti vaistus ir keisti mitybą, o kai kuriais atvejais reikia operacijos, kad būtų pašalintos didelės apnašos.
Autoimuninės ligos

Autoimuninė liga yra dar vienas sisteminės problemos tipas, nors ši kategorija gali būti labai plati. Kai kurie įprasti autoimuninių būklių pavyzdžiai yra ŽIV/AIDS, celiakija ir išsėtinė sklerozė. Tokios būklės dažniausiai atsiranda, kai organizmo imuninė sistema supainioja sveikus elementus su pažeistais ar ligotais ir dėl to pradeda atakuoti save. Nors su sisteminėmis autoimuninėmis ligomis susijusių vaistų nėra, simptomus galima valdyti taikant tinkamą gydymo režimą.

Uždegiminės sąlygos

Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinis, ilgalaikis sutrikimas, dėl kurio organizmo imuninė sistema atakuoja sąnarius ir jungiamuosius audinius. Tai dažnai laikoma autoimunine būkle, bet taip pat dažnai apibrėžiama kaip uždegimas ir skausmas, kurį ji sukelia kenčiantiems. Ligos simptomai yra ribotas judesių diapazonas, patinusios liaukos, plačiai paplitęs sąnarių ir raumenų skausmas. Diagnozė patvirtinama atliekant daugybę tyrimų, įskaitant pilną kraujo tyrimą (CBC), rentgeno spindulius ir paveiktos srities magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Reumatoidiniam artritui reikalingas visą gyvenimą trunkantis gydymo planas, apimantis pratimų, vaistų, fizinės terapijos derinį, o sunkiais atvejais – operaciją, skirtą sąnarių pažeidimams ištaisyti.

Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) taip pat yra liga, pažeidžianti sąnarius, odą ir, galbūt, daugelį vidaus organų. Tai dažniausiai randama tarp afroamerikiečių, nors kiekvienas gali jį sukurti; bendri simptomai yra raumenų skausmai, sąnarių patinimas ir skausmas bei jautrumas saulės šviesai. Kiekvienu atveju simptomų sunkumas ir tipas skiriasi.

Tikslesnės problemos
Kai kurios sisteminės būklės yra labiau orientuotos į konkrečias kūno funkcijas ar organus. Į šią kategoriją patenkančios virškinimo trakto problemos apima Chrono ligą, kuri daugeliu atvejų apsiriboja žarnyno traktu, tačiau gali sukelti problemų kitur, jei negydoma. Anemijai arba kraujo ligoms būdingas nuolatinis nuovargis, blyškus arba pilkas blyškumas ir sumažėjęs atsparumas infekcijoms. Odos ligos, tokios kaip psoriazė, yra susijusios su odos uždegimu ir pažeidimais. Tokios lėtinės ligos reikalauja ne tik ilgalaikio medicininio gydymo, bet ir gyvenimo būdo pokyčių bei prevencinių priemonių, mažinančių antrinių būklių išsivystymo riziką.
Gydymas ir prognozė
Apskritai, sisteminės ligos gydymas laikomas ilgalaikiu ir paprastai yra skirtas simptomų kontrolei ir antrinių būklių bei komplikacijų prevencijai. Paprastai nėra vieno atsakymo, kuris tinka visiems, ir daug kas priklauso nuo konkretaus paciento. Daugumos sisteminių būklių iš tikrųjų neįmanoma išgydyti, todėl tikslas yra labiau atkurti pagrindinę sveikatą, o ne visiškai atsikratyti ligos. Daugelis žmonių, nepaisant diagnozės, gali gyventi ilgą ir visavertį gyvenimą, tačiau paprastai jie turi būti atsargūs ir sąmoningi valdydami simptomus.