Kadangi vis daugiau žmonių pasirenka saugoti elektroninius įrašus, o ne popierines kopijas, dėl veiksmingo skaitmeninio duomenų saugojimo poreikio buvo sukurtos kelios saugojimo galimybės. Daugelis naujesnių parinkčių siūlo tiek virtualios saugyklos vietos, kokios buvo negirdėta dar prieš dešimt metų. Vis dėlto kai kurios senesnės elektroninės saugojimo formos vis dar naudojamos tarp žmonių, dirbančių su senesnėmis kompiuterinėmis sistemomis.
Vienas iš skaitmeninių duomenų saugojimo pavyzdžių, kurį daugelis žmonių prisimena kaip pirmąjį saugojimo įrenginį su namų kompiuteriais, yra diskelis. Pradinė šio įrenginio versija buvo sukurta gerokai anksčiau, nei tapo įprastu plačiosios visuomenės saugojimo būdu. IBM sukūrė 1969 m., pirmosios versijos buvo skirtos tik verslo reikmėms ir buvo labai plonos ir lanksčios. Būtent šis lankstumas lėmė populiarų šios duomenų saugojimo formos pavadinimą.
Tuo metu, kai tapo įprasti namų kompiuteriai, diskelis tapo kompaktiškesnis ir buvo įdėtas į kietą plastikinį korpusą. Devintajame dešimtmetyje diskas buvo plačiai naudojamas failams, vaizdams ir kitų tipų elektroniniams duomenims saugoti. Tačiau šio tipo saugojimo įrenginių talpa yra ribota, todėl jis yra daug mažiau efektyvus nei įrenginiai, kurie buvo sukurti vėliau. Diskelis vis dar gaminamas ribotais kiekiais ir dažnai jį naudoja žmonės, turintys senesnius stalinius kompiuterius.
Kompaktiškas diskas yra skaitmeninė duomenų saugojimo parinktis, kurioje galima saugoti daug daugiau duomenų nei net pažangiausiuose diskeliuose. Pirmą kartą sukurta ir išleista į rinką 1982 m., ši parinktis pradėjo užtemti diskelį XX a. paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje ir pirmaisiais XXI amžiaus metais tapo daugelio namų ir verslo kompiuterių vartotojų pasirinktu saugojimo įrenginiu. Padidinta talpa leidžia saugoti garso ir vaizdo pristatymus bei kitus failus, kurie gerokai viršija bet kurios senesnės laikmenos galimybes.
Skaitmeninis virtualus diskas, paprastai žinomas kaip DVD, yra dar galingesnis nei kompaktinis diskas. Ši skaitmeninių duomenų saugojimo parinktis, kurios talpa yra šešis kartus didesnė nei bet kokio tipo kompaktinių diskų, gali palaikyti sudėtingiausias vaizdo laikmenas. Bėgant metams saugojimo įrenginio apibrėžimas buvo patobulintas, senesnis formatavimas buvo vadinamas standartiniu, o naujesnis metodas – didelės raiškos.
Naujausia optinė skaitmeninė duomenų saugykla yra žinoma kaip Blu-Ray® diskas. Nors ir primena kompaktišką arba skaitmeninį virtualųjį diską, ši saugojimo parinktis turi daug didesnę talpą nei net patys sudėtingiausi skaitmeniniai virtualūs diskai. Įprastas Blu-Ray® diskas gali apdoroti iki 50 GB duomenų.
Kartu su diskais, kuriuose yra nuotolinė skaitmeninių duomenų saugykla, šiandien plačiai naudojamos kitos skaitmeninių duomenų saugojimo formos. Visų tipų kompiuterių standieji diskai leidžia išsaugoti duomenis, kad vėliau būtų lengviau juos atkurti. Daugelis žmonių naudojasi šia parinktimi, tada sukuria atsarginę duomenų kopiją naudodami tam tikrą nuotolinį įrenginį. „Flash“ diskai siūlo greitą ir paprastą saugojimą, taip pat juos itin lengva transportuoti. Atminties kortelės yra dar viena įprasta priemonė, leidžianti išsaugoti duomenis, kad juos būtų lengva transportuoti ir lengvai gauti naudojant įvairius elektroninius prietaisus.
Kadangi vis daugiau žmonių naudojasi internetu ir kompiuteriais viskam – nuo elektroninių receptų knygų kūrimo iki verslo planų rengimo ir vaizdinės rinkodaros priemonių demonstravimo, skaitmeninių duomenų saugojimo galimybės ir toliau siūlo vis daugiau saugyklos vietos ir naudojimo paprastumo. Nuo XXI amžiaus pradžios duomenų, kuriuos galima saugoti viename įrenginyje, kiekis išaugo iki tokio pajėgumo, kokį anksčiau buvo galima tik įsivaizduoti. Tikėtina, kad per ateinančius kelerius metus pasirodys naujesni ir efektyvesni saugojimo įrenginiai, todėl šiandien populiarios parinktys pasens daugeliui saugojimo poreikių.