Du dažniausiai pasitaikantys veikėjų šmeižto tipai yra šmeižtas ir šmeižtas. Šmeižtas paprastai įvyksta, kai asmuo sąmoningai ir piktybiškai meluoja apie kitą asmenį ar verslą, siekdamas padaryti emocinę ar finansinę žalą. Šmeižtas yra labai panašus, nes melagingų teiginių motyvas dažnai yra tas pats, bet dažniausiai tai vyksta publikacijos forma – kaip laikraštyje ar žurnale. Šmeižtas gali kilti ir transliuojamoje žurnalistikoje. Asmenys, patyrę emocinį skausmą ar finansinių nuostolių dėl šmeižto, kartais gali pateikti ieškinį asmeniui ar žiniasklaidos grupei, padariusiam šį nusikaltimą.
Darbuotojo šmeižtas gali įvykti, kai buvęs darbdavys sąmoningai pateikia melagingus pareiškimus, siekdamas neleisti buvusiam darbuotojui rasti darbo kitur. Daugelyje jurisdikcijų toks elgesys prieštarauja įstatymams. Pavyzdžiui, jei būsimas darbdavys paskambina ankstesniam vadovui pasiteirauti apie kandidatą ir apie asmenį pateikiamas klaidingas, žalojantis pareiškimas, gali būti pareikštas kaltinimas šmeižtu. Tai ypač žalinga, kai dėl to asmeniui atsisakoma dirbti.
Taip pat šmeižtas gali pasireikšti šmeižtu, jei buvęs darbuotojas skleidžia piktybiškus gandus apie organizaciją arba nepatikliai pareiškia apie savo buvusį viršininką. Pavyzdžiui, jei buvęs darbuotojas nori atgrasyti klientus nuo verslo su įstaiga, jis gali teigti, kad įmonė užsiima neteisėta veikla arba perka klientus. Dėl tokio tipo melagingų teiginių organizacija gali labai prarasti pajamas.
Jei asmuo vietos laikraštyje paskelbia melagingą ir (arba) tyčia žalojantį straipsnį apie kitą, šmeižtas gali būti laikomas šmeižtu. Galiausiai, šmeižtas internete gali pasireikšti, jei asmuo tokius šmeižikiškus pareiškimus paskelbia internete. Bet kuriuo iš šių atvejų šmeižtas gali įvykti, kai melagingi kaltinimai ar pranešimai pateikiami arba rašomi siekiant pakenkti asmeniui, grupei ar įstaigai.
Šmeižtas taip pat gali atsirasti, kai žiniasklaida skelbia netikslius, niekšiškus teiginius apie įžymybes ir kitus aukšto rango asmenis. Pavyzdžiui, jei pramoginiame leidinyje pateikiamas straipsnis apie kino žvaigždę, klaidingai tvirtinantis, kad ji užsiima nesantuokiniais santykiais ar kitu skandalingu reikalavimu, leidinys gali būti kalta dėl šmeižto. Šie apgaulingi pareiškimai gali sukelti didelių perversmų įžymybių ir jų šeimų gyvenime ir karjeroje. Dėl to jie kartais pateikia ieškinius leidiniams, kurie užsiima tokia praktika.