Sociologijos kursiniai darbai svyruoja nuo pozityvizmo iki antipozityvizmo ir nuo funkcionalizmo iki konfliktų teorijos. Kiti sociologijos kursiniai darbai, tokie kaip šiuolaikinė socialinė teorija, ekonominė sociologija ir kriminologija, padeda studentams studijuoti socialinio elgesio funkcijas vyriausybėse ir žmonėse. Politinė sociologija yra dar vienas sociologijos kursinių darbų tipas, kuriuo bandoma išspręsti klausimus, kodėl kai kurie žmonės nedalyvauja renkant pareigūnus ir leidžiant įstatymus. Sociologija yra visuomenės ir žmonių, sudarančių visuomenę, tyrimas.
Didžioji sociologijos kursinių darbų dalis yra skirta žmonių studijoms ir bandymams atsakyti į klausimus, susijusius su bet kurios visuomenės narių elgesiu ir veiksmais. Pozityvizmas yra viena iš seniausių visuomenės studijų formų ir orientuota į tikėjimą, kad visuomenės veiksmams paaiškinti galima naudoti tik mokslinį metodą. Pozityvizmas teigia, kad vienintelės tikros žinios yra mokslinės, patikrinamos žinios.
Ankstyvieji sociologai sociologiją susiejo su gamtos mokslais. Pozityvizmo dėka jie teigė, kad socialiniai mokslai yra logiškas gamtos mokslų tęsinys. Iš esmės jie turėtų išlaikyti tą patį objektyvumą, racionalumą ir priežastingumą bandydami paaiškinti visuomenės elgesį, kaip ir aiškinant bet kokius kitus grupės veiksmus, kurie gali atsirasti gamtoje.
Kiti sociologijos kursiniai darbai, tokie kaip antipozityvizmas, teigia, kad visuomenės negalima vertinti taip pat, kaip kitų gamtos formų, iš dalies dėl žmonių gebėjimo priimti sprendimus ir formuoti įsitikinimus nepriklausomai nuo mokslo. Funkcionalizmo tipo sociologijos kursiniai darbai tiria visuomenės veiksmus kaip būtiną reikalavimą, kad visuomenė galėtų funkcionuoti taip, kaip numatyta. Konfliktų teorija yra dar vienas sociologijos kursinių darbų tipas, kurio įsitikinimai sutelkti į kovą tarp priešingų visuomenės jėgų, tokių kaip šeimininkas ir vergas, engėjas ir prispaustasis, karalius ir baudžiauninkas. Tai taip pat žinoma kaip marksistinė teorija, nes Karlas Marksas pritarė šiai minties mokyklai.
1960-ųjų pabaiga užleido vietą naujam sociologo studijų kursui, šis naujas sociologijos kursinis darbas buvo sutelktas į šiuolaikinę socialinę teoriją. Viena ryškiausių teorijų, kilusių iš šio studijų kurso, yra struktūralistinis judėjimas. Šiame studijų kurse nagrinėjama visos socialinės sistemos struktūra. Kiti kursiniai sociologijos srities darbai yra socialinė organizacija, socialinė psichologija ir socialiniai pokyčiai bei disfunkcija, nagrinėjantys nusikalstamumą, nepilnamečių nusikalstamumą ir priklausomybę nuo narkotikų. Šio tipo sociologijos kursiniuose darbuose nagrinėjami ir kiti socialiniai reiškiniai, tokie kaip skyrybos, prostitucija ir mirties bausmė.