Skirtinguose standartizuotų testų balų skaičiavimo metoduose naudojami procentai, vidurkiai, klasės lygio normos, specifiniai veiklos reikalavimai ir neapdoroti balai. Daugumoje standartizuotų testų naudojami daug atsakymų klausimai, į kuriuos reikia atsakyti per tam tikrą laiką. Paprastai juos įvertina ir įvertina kompiuterinė programa. Kai kurie standartizuoti testų balai apima daugiau nei vieną metodą.
Vienas iš įprastų standartizuoto testo balų nustatymo metodų yra neapdoroto balo naudojimas. Tai reiškia, kad reikia paimti klausimų, į kuriuos buvo atsakyta neteisingai, skaičių ir atimti šį skaičių iš bendro testo klausimų skaičiaus. Neapdorotas balas tiesiogiai atitinka klausimų, į kuriuos testo dalyvis atsakė teisingai, skaičių.
Neapdorotus balus galima paversti procentais, naudojant kitą standartizuotą testo balų nustatymo metodą. Tam tikri procentiliai tiesiogiai atitinka tam tikrus neapdorotus balus. Šie procentiliai paprastai nurodo testų dalyvių, surinkusių atitinkamą neapdorotą balą arba žemesnį, skaičių. Pavyzdžiui, testo dalyvis, kuris standartizuoto testo, skirto stoti į kolegiją, neapdorotą balą pasiekia 45 balus, gali gauti procentilį 80. Tai suprantama kaip reiškia, kad tik 20 procentų testo dalyvių surinko daugiau nei 45 balus.
Vidurkiai yra dar vienas standartizuoto testo balų nustatymo metodas. Šio tipo balai paprastai nustatomi skirtingoms dalykinėms sritims. Testų dalyviams, kurių balas didesnis arba mažesnis už vidurkį, suteikiamas balas, kuris skiriasi nuo vidurkio. IQ testas yra standartizuoto testo, kuriame naudojamas vidutinis metodas, pavyzdys. Viskas, kas yra daugiau nei 100, laikoma didesniu nei vidutiniu balu.
Kitas standartizuotų testų vidurkių naudojimo pavyzdys yra egzaminai, reikalingi norint patekti į daugumą magistrantūros studijų programų. Taškai vertinami remiantis vidutiniu etalonu 500. Testo dalyviai nuo šio vidurkio gali nukrypti tik 300 taškų. Minimalus balas yra 200, o didžiausias – 800.
Pažymių vidurkiai gali būti išreikšti procentiliais arba skaitiniais skaičiais. Šis metodas naudojamas norint parodyti, kaip testo dalyvio rezultatai skiriasi nuo jo bendraamžių. Pavyzdžiui, standartizuotuose pradinės mokyklos mokinio testuose gali būti rodomas kiekvienos testo dalies procentas, nurodantis, kiek tos pačios klasės mokinių surinko žemesnius arba aukštesnius balus.
Kai kurie standartizuoti testai vertinami pagal tam tikrus veiklos reikalavimus. Tikslinis balas gali būti nustatytas ir viskas, kas viršija arba yra mažesnė už tą balą, bus laikoma nukrypimu. Pavyzdžiui, gali būti nustatyta, kad patenkinamas rašinio egzamino balas prilygsta trims balams. Esė, viršijanti vidurkį, būtų vertinama keturiais ar aukštesniais balais, o žemesniems darbams – du arba vienas balas.