Įvairių rūšių strateginė rizika versle gali būti susijusi su naujais konkurentais, naujų produktų gedimais arba nauja technologija, staiga pakeičiančia esamą technologiją rinkoje. Įvairiais laikotarpiais staigus vartotojų pirkimo elgsenos pokytis gali kelti rimtą strateginę riziką gamintojams ir mažmenininkams. Įmonės pardavimų bazės augimas taip pat gali sustoti dėl įvairių priežasčių, o tai gali kelti iššūkį nuolatiniam įmonės pelningumui.
Vienas iš labiausiai paplitusių scenarijų, dėl kurių įmonė gali patirti strateginę riziką, yra kilęs konkurentas, kurio pardavimai didėja. Pavyzdžiui, įmonė galėjo patirti dešimtmečius trunkantį dominavimą rinkoje parduodant tam tikros rūšies programinę įrangą. Tada konkurentas ateina kartu su naujovišku programinės įrangos produktu, kuriam vartotojai teikia pirmenybę, o ne pirmosios įmonės produktą. Dėl to atsiradusi rinkos erozija, kurią patyrė pirmoji įmonė, gali priversti tą įmonę daug investuoti į naujoves, siekiant išlikti konkurencinga su naujesne įmone.
Prekės ženklo stiprumas gali būti veiksnys, lemiantis, kaip įmonė valdo strateginę riziką. Įmonė, turinti tvirtą prekės ženklą tarp vartotojų, dažnai turi geresnes sąlygas atlaikyti konkurencijos įsiveržimą, nes gali ir toliau tiekti rinkai naujus produktus, kurie strategiškai išnaudoja prekės ženklo reputaciją. Pavyzdžiui, jei įmonė patiria skandalingą produkto pristatymo nesėkmę, kuri kenkia prekės ženklo reputacijai, tokia strateginė rizika gali turėti įtakos jos reputacijai daugelį metų.
Kartais konkurentas gali išaugti pakankamai didelis, kad pakeistų tipišką rinkos dinamiką. Kai įmonė pasiekia labai didelį veiklos mastą, ji dažnai pasiekia konkurencinį pranašumą, vadinamą „masto ekonomija“. Pavyzdžiui, įmonė, turinti tarptautines patalpas, gali turėti strateginį pranašumą prieš mažesnius konkurentus, nes gali dirbti iš išorės į vietas, kur atlyginimai yra daug mažesni.
Strateginė rizika taip pat gali kilti, kai žlunga įmonės rinkos plėtros planai, todėl ji gali būti pernelyg išplėsta ir susilpnėjusi konkurencija. Kai kurios įmonės reaguoja į šią situaciją mažindamos nuostolius ir grįždamos prie pagrindinių įmonės kompetencijų. Šiai situacijai ištaisyti gali būti imamasi įvairių strateginių priemonių, pavyzdžiui, pasamdyti naują generalinį direktorių, sėkmingai patyrusį merdėjančią įmonę.
Produktų gamybos įmonės dažnai pripažįsta strateginę riziką, kai įmonės pasenusios technologijos greitai pakeičiamos naujais, novatoriškais konkurentų parduodamais sprendimais. Štai kodėl sėkmingi gamintojai strategiškai investuoja į nuolatinius produktų tyrimus ir plėtrą. Didelės konkurencijos vartotojų ir verslo technologijų arenose produktų gamintojai gali tapti įmonių šnipinėjimo aukomis. Tai gali būti reikšminga strateginė rizika, nebent įmonė turi apsaugos priemonių, neleidžiančių prarasti įmonės paslapčių.