Dispraksija yra būklė, kai pacientams sunku planuoti judėjimą, būtiną naujam tikslui pasiekti. Dažnai šiems pacientams sunku atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, kalbėti, vaikščioti ar net sėdėti kėdėje. Kadangi dispraksiją dažnai sunku diagnozuoti, ji dažnai negydoma iki pilnametystės. Kai pagaliau nustatoma suaugusiųjų dispraksija, yra specifinių gydymo formų, kurios buvo labai veiksmingos. Kai kurios iš šių suaugusiųjų dispraksijos gydymo formų apima darbo terapiją, kalbos ir kalbos terapiją bei suvokimo motorikos lavinimą, kuris yra tam tikras profesinės ir kalbos terapijos derinys.
Viena iš labiausiai paplitusių suaugusiųjų dispraksijos gydymo formų yra ergoterapija. Paprastai jis yra veiksmingiausias, kai jis skiriamas suaugusiems, kenčiantiems nuo fizinių dispraksijos formų. Dažnai ergoterapeutas keliauja su pacientu per savo kasdienę veiklą, bandydamas stebėti, kuriose srityse pacientas patiria daugiausiai sunkumų. Nustačius šias sritis, ergoterapeutas gali paskirti veiklą, kuri gali padėti pacientui pagerinti dispraksijos simptomus. Nors ergoterapija dažnai būna gana sėkminga, ji taip pat gali užtrukti daug laiko. Dažnai suaugusieji, sergantys dispraksija, kiekvieną savaitę turi dirbti su ergoterapeutu keletą valandų, trunkančių mėnesius ar net metus.
Kitas įprastas suaugusiųjų dispraksijos gydymo būdas yra kalbos ir kalbos terapija. Nors daugelis pacientų, kuriems diagnozuota dispraksija, labai kenčia nuo fizinių apribojimų, kitiems gali taip pat sunku kalbėti. Dažnai pacientas sunkiai judina burną, todėl negali tinkamai ištarti tam tikrų žodžių. Tokiu atveju logopedas išklausys suaugusiojo kalbą ir suformuluos planą, kaip padėti jam išnaudoti visas savo galimybes. Kaip ir ergoterapijos atveju, pacientams, sergantiems dispraksija, kuriems taikoma logopedinė terapija, gali prireikti mėnesių ar net metų gydymo, kad būtų pasiekta didžiausia sėkmė.
Suvokimo motorikos lavinimas taip pat dažnai naudojamas kaip suaugusiųjų dispraksijos gydymo forma. Skirtingai nuo kitų aukščiau aprašytų gydymo formų, kurių kiekviena sutelkta į konkrečią sritį, suvokimo motorikos lavinimas reikalauja, kad pacientai atliktų užduotis, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas kalbos, judėjimo ir kitų įgūdžių ugdymui. Paprastai šios užduotys prasideda labai lėtai ir palaipsniui didėja, kai pacientas įvaldo pagrindinius reikalavimus.