Švietimo politikos darbai skirti specialistams, kurie nori įvertinti ir plėtoti metodus, kuriuos taikytų įgyvendinant švietimo reformą. Šie darbai apima įvairias sritis, įskaitant mokytojų vertinimą, mokinių pasiekimus ir mokymo programos rengimą. Švietimo politikos darbų yra aukštojo, vidurinio ir pradinio lygio mokyklose, valstijos ir federaliniu lygiu bei nepriklausomose tyrimų, analizės ir administravimo įmonėse. Švietimo politikos darbuose reikalaujama, kad specialistai turėtų edukologijos magistro arba daktaro laipsnį, pageidautina, akcentuojant švietimo politiką.
Švietimo politikos tyrimų pozicijos reikalauja, kad specialistai rinktų duomenis apie dabartinę švietimo politiką, mokytojus, studentus ir mokymo programas. Pasitelkę matematinę statistiką, plėtodami kiekybinius ir kokybinius tyrimus, švietimo tyrėjai geba diagnozuoti, analizuoti ir tirti esamas ugdymo problemas. Švietimo tyrėjai gali tirti socialinės ir ekonomikos, etninės priklausomybės ir kultūros poveikį mokinių pasiekimams arba tam tikrų mokymo metodų sėkmei neįgaliųjų programų mokinių. Tyrėjai stengiasi apibrėžti sąsajas ir tendencijas, kad atskleistų pasiekimų ir nesėkmių spragas mokyklose. Švietimo politikos specialistai taip pat galėtų rinkti duomenis apie karius ir jų perėjimą į aukštąsias mokyklas ar naujų studentų pasiekimų testų rezultatus ir ar jie tiksliai atvaizduoja studentą.
Švietimo politikos analizės specialistai naudoja statistinius duomenis, sąsajas ir švietimo tyrimų išvadas iki rinkos ir įgyvendina švietimo strategijas bei mokyklų reformą. Jie prižiūri naujas ugdymo programas, testavimo priemones ir mokymo metodus. Jie taip pat tvarko mokinių ir mokytojų veiklos duomenis.
Švietimo politikos formuotojai išmoksta atpažinti politikos sėkmę ar nesėkmę ir stengiasi veiksmingai paskirstyti išteklius. Švietimo politikos specialistai taip pat gali dirbti su valstybinėmis ir federalinėmis agentūromis ar įstatymų leidėjais, taip pat gali būti lobistai ar teisininkai. Post 9/11 GI Bill Improvement Act yra vienas teisės aktų, kurį JAV švietimo politikos formuotojai stengėsi sukurti ir parduoti ir 2010 m. bandė jį priimti kaip įstatymą. Įstatymas „Nėra vaikų paliktas“ yra dar vienas JAV švietimo teisės aktų, kuriuos parengė ir priėmė švietimo specialistai, pavyzdys.
Švietimo politikos administravimo karjera apima raštingumo ir specialiojo ugdymo programų prižiūrėtojų, direktorių ir direktorių pareigas. Tiriant, kuriant ir įgyvendinant programas savo mokyklose ir rajonuose reikalingas profesionalas, galintis subalansuoti kasdienes administracines užduotis, kartu žvelgdamas į būsimus pokyčius ir patobulinimus. Aukšto lygio administratoriai taip pat yra atsakingi už biudžeto sudarymą ir lėšų rinkimą bei už mokyklos akademinių standartų laikymąsi. Aukštojo mokslo politikos darbuose taip pat gali reikėti specialistų, kurie mokytų politikos mokymo programas ir prižiūrėtų studentų, siekiančių švietimo politikos laipsnį, mokslinius tyrimus ar baigiamųjų darbų rengimą.