Skirtingi tachikardijos gydymo būdai priklauso nuo tachikardijos rūšies, kai širdis plaka greičiau nei įprastai, ir nenormalaus ritmo priežasties. Sinusinė tachikardija yra besimptomė ir dažniausiai ją sukelia tokie veiksniai kaip stresas, fizinis krūvis ir karščiavimas. Ši būklė paprastai nereikalauja jokio gydymo, nors gydytojas gali nuspręsti skirti vaistus. Supraventrikulinė tachikardija yra rimtesnė, nes greitas širdies plakimas atsiranda dėl netinkamų elektrinių impulsų širdyje, o gydymas apima vagalinius manevrus, miego arterijos masažą, chirurgines procedūras ar vaistus. Jei sergate tachikardija, prieš pradedant bet kokį gydymą reikia pasitarti su gydytoju.
Nors sinusinei tachikardijai gydyti tachikardija paprastai nereikia, nes ji gali išnykti savaime, kai kuriais atvejais gali būti paskirti vaistai. Viena iš vaistų rūšių, kurią galima skirti, yra antiaritminiai vaistai, kurie slopina nenormalų širdies ritmą. Kita galimybė – beta blokatorius, mažinantis adrenalino poveikį širdies sinusiniam ritmui.
Supraventrikulinė tachikardija dažnai reaguoja į tachikardijos gydymą, vadinamą vagaliniais manevrais, kurie išskiria medžiagas, kurios stimuliuoja vaguso nervus. Stimuliacija sulėtina elektrinius impulsus, kurie kontroliuoja širdies ritmą, ir sutrikdo nenormalaus ritmo grandinę. Vagaliniai manevrai apima kvėpavimo sulaikymą kelias sekundes, skrandžio raumenų įtempimą ir lenkimą, užkimšimą ir kosulį. Be to, veido įdėjimas į ledinį vandenį arba akių vokų paspaudimas gali stimuliuoti klajoklius nervus. Jei tie veiksmai nepadeda, gali padėti tiesiog atsigulti ir atsipalaiduoti.
Kitas tachikardijos gydymas yra miego sinuso masažas, esantis kakle, tiesiai žemiau žandikaulio kampų. Švelniai trinant ar spaudžiant miego sinusą išsiskiria cheminės medžiagos, lėtinančios širdies ritmą. Tačiau tai neturėtų būti daroma žmonėms, kuriems yra didelė insulto rizika.
Supraventrikulinei tachikardijai gydyti gali būti rekomenduojamos kelios skirtingos chirurginės procedūros, viena iš jų yra kateterio abliacijos procedūra. Tai apima plonus laidus, kurie įvedami į kraujagyslę per šlaunį, kirkšnį, kaklą ar alkūnę. Laidai per kraujagysles nukreipiami į širdį, naudojant rentgeno spindulius kaip vadovą. Per laidus matuojamas elektrinis širdies aktyvumas, siekiant nustatyti, kurios sritys sukelia nenormalų širdies ritmą. Tada į tas sritis laidais siunčiama karšta ar šalta energija arba radijo dažnio energija, kad būtų sunaikintas probleminis širdies audinys.
Širdies stimuliatoriaus implantavimas yra dar vienas chirurginis tachikardijos gydymas. Širdies stimuliatorius – tai elektroninis medicinos prietaisas, reguliuojantis širdies plakimą, jį implantuoja kardiologas. Prie apykaklės kaulo po oda įkišama nedidelė dėžutė ir laidais sujungiama su širdimi. Jei dėžutė aptinka nenormalų širdies susitraukimų dažnį, ji siunčia elektrinius impulsus į širdį, kad bandytų normalizuoti širdies ritmą. Panašus prietaisas, vadinamas implantuojamu kardioverterio defibriliatoriumi, taip pat gali būti naudojamas širdies ritmui reguliuoti.
Retais atvejais gali būti atliekama atviros širdies labirinto procedūra, nors ją atlikti gali ribotas skaičius chirurgų. Procesas atliekamas išpjaunant kelis plyšius prieširdžių raumenyje ir susiuvant jį atgal. Pjūviai nutraukia pasklidusias elektros grandines, kurios gali sukelti tachikardiją.
Be chirurginių procedūrų arba vietoj jų, kaip tachikardijos gydymas, gali būti rekomenduojami vaistai. Esant ūminiams tachikardijos epizodams, adenozinas gali būti skiriamas į veną, kad būtų greitai pašalinta. Tiems, kuriems pasikartojantys epizodai, gali būti naudingi beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai arba antiaritminiai vaistai.