Tarptautinę prekybą vykdo įmonės, kurios yra pakankamai efektyvios, kad būtų konkurencingos tarptautinėje rinkoje. Įvairių šalių įmonės dažniausiai specializuojasi skirtinguose sektoriuose; pavyzdžiui, pramoninėse šalyse gali būti įmonių, kurios specializuojasi aukštųjų technologijų gamyboje arba finansinėse paslaugose, o besivystančios šalys gali eksportuoti daugiausia žemės ūkio produktus. Vyriausybės nustato tarifus arba kvotas, kad apsaugotų kai kurias vidaus pramonės šakas nuo importo iš užsienio, ir tai yra tarptautinės prekybos kliūtis. Tarptautiniais susitarimais ir organizacijomis buvo siekiama didinti prekybą mažinant tarifines kliūtis ir numatant ginčų sprendimo procedūras. Pasaulinei prekybai taip pat buvo naudinga patobulintos transporto priemonės, gabenimas konteineriais ir suderintos tarptautinių sutarčių sąlygos.
Tarptautinę prekybą palengvino tarptautiniai susitarimai ir organizacijos, tokios kaip Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Dėl derybų buvo sumažinti tarifai ir kvotos, kurios stabdė tarptautinę prekybą. Kilus ginčams dėl tarifų nustatymo, taikoma ginčų sprendimo procedūra, kuri apima sankcijų skyrimą šalims, kurios, kaip nustatyta, pažeidė taisykles. Nors dažnai sunku pasiekti tarptautinius susitarimus, derybos PPO užtikrina, kad tarptautinės prekybos klausimai būtų nuodugniai apsvarstyti. Nuo 2011 m. pasaulinės prekybos klausimai liko mažinti subsidijų ūkininkams pramoninėse šalyse ir žemės ūkio bei kitų sektorių apsaugos skurdesniose besivystančiose šalyse poreikį.
Įvedus konteinerizavimą, tarptautinių krovinių logistika tapo daug paprastesnė. Didelių konteinerių jūrų uostų ir sausųjų vidaus vandenų uostų plėtra, taip pat greitas prijungimas, pakrovimas ir iškrovimas paskatino tarptautinę prekybą. Didesni laivai į uostą nukreipiami radaru ir gabena didesnius krovinius. Uostai išsiplėtė, kad tilptų krovinius, ir išplėtota infrastruktūra, leidžianti juos greitai perkelti.
Tarptautinės sutarčių sąlygos buvo suderintos tokių organizacijų kaip Tarptautiniai prekybos rūmai (ICC) darbu. Standartinės sutartys sumažina pirkėjų ir pardavėjų nesusipratimų galimybę dėl krovinio ir draudimo išlaidų paskirstymo. Didėjantis elektroninių mokėjimo priemonių naudojimas sumažino susirūpinimą dėl atsiskaitymo, todėl akredityvai buvo atitinkamai pritaikyti, kad finansiniai reikalai būtų tvarkomi kuo greičiau ir sklandžiau.
Tarptautinės prekybos ginčai gali būti sprendžiami lengviau, jei per tokias agentūras kaip Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisija (UNCITRAL) bus įdiegti ginčų sprendimo mechanizmai. Šalys palengvino tarptautinę prekybą verslui pasirašydamos dvišales investicijų apsaugos sutartis, kurios suteikia tam tikras garantijas investuotojams ir numato ginčų sprendimą. Taip pat dvišalėmis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis tarp šalių siekiama panaikinti dvigubo apmokestinimo galimybę tarptautiniu mastu prekiaujančioms įmonėms ir numatyti mokestinių ginčų sprendimo mechanizmą.