Ligos, sužalojimai ir tam tikros sveikatos būklės gali sutrikdyti organizmo homeostazę arba pusiausvyrą, taip pat sutrikdyti organizmo gebėjimą judėti ar tinkamai funkcionuoti. Terapinės priemonės yra instrumentai arba prietaisai, naudojami funkciniam mobilumui atkurti. Taip pat gali prireikti naudoti terapines priemones, kad būtų išlaikytas pakeistas judrumas ir savarankiškumas esant lėtinėms sveikatos problemoms.
Terapiniam gydymui naudojami prietaisai, vadinami modalumu, terapinių priemonių tipais, padedančiais sumažinti skausmo simptomus, atleisti raumenų įtempimą dėl spazmų ir padidinti judesių ar judesių diapazoną. Šie instrumentai, tokie kaip ultragarso ir elektros stimuliacijos prietaisai, dažniausiai naudojami terapijos seanso metu. Esant ilgalaikio ar lėtinio skausmo problemoms, namuose, prižiūrint specializuotam sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, pavyzdžiui, kineziterapeutui, gali būti naudojamas elektrinis stimuliatorius, vadinamas transkutaniniu elektriniu nervų stimuliatoriumi (TENS).
Kitos terapinės priemonės naudojamos saugiam funkciniam mobilumui palengvinti ir gali būti reikalingos laikinai, kol organizmas atgaus normalų funkcionavimą. Dėl nuolatinės negalios ar disfunkcijos, atsirandančios dėl tam tikrų lėtinių sveikatos problemų, pvz., insultų, sunkių galvos traumų ar nelaimingų atsitikimų, pakeitusių gyvenimą, tokius įrankius ar prietaisus gali tekti naudoti nuolat, jei sumažėjusio judumo problemos yra nuolatinės ir nepalenkiamos. Tokio tipo terapinės priemonės dažnai vadinamos prisitaikančia įranga.
Pritaikomos įrangos terapinės priemonės gali būti įvairios: nuo pagalbinių prietaisų iki pagalbos esant vaikščiojimo trūkumams iki instrumentų, padedančių kitoms mobilumo formoms. Pavyzdžiui, lazdos, ramentai ir vaikštynės padeda žmogui vaikščioti. Jie gali būti naudojami, kai sužalojimas, pvz., lūžęs kaulas, trukdo naudoti galūnę dėl skausmo ar svorio apribojimų gijimo proceso metu. Šie vaikščiojimo įrankiai taip pat gali būti naudojami, kai yra nuolatinių pažeidimų, dėl kurių sumažėja gebėjimas vaikščioti, kaip galima pastebėti esant tam tikroms sveikatos būklėms, tokioms kaip kai kurios išsėtinės sklerozės formos arba lėtinis galūnių silpnumas.
Kitos papildomos terapinės priemonės gali būti tokios kaip perkėlimo lentos, paaukštintos tualeto sėdynės, griebtuvai ir invalido vežimėliai. Perkėlimo lentos padeda nejudančiam asmeniui pereiti iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, iš lovos į kėdę. Paaukštintos tualeto sėdynės, griebtuvai ir rankenos arba griebtuvai padeda judėjimo negalią turintiems žmonėms atlikti įprastą kasdienę veiklą. Neįgaliųjų vežimėliai ne tik padeda judėti, bet ir gali veikti kaip aktyvūs padėties nustatymo įrenginiai, neleidžiantys blogai kūno padėties padėčiai pabloginti jau esamas laikysenos problemas. Paprastai jie būna įprastų rankinių tipų, kai asmuo turi naudoti žastą varyti, arba specializuotų elektrinių stilių, atitinkančių asmens poreikius ir esamą mobilumą.