Kokie yra skirtingi tropų tipai?

Yra šeši įprasti tropų tipai, įskaitant ironiją, alegoriją ir metaforą. Taip pat yra daugybė kitų rūšių tropų, naudojamų retorikoje nuo aliuzijos iki zeugmos. Tropas yra bet kokia situacija, kai kalbėtojas, rašytojas ar poetas žaidžia žodžiais. Tiksliau, čia žodžiai pakeičiami kitais žodžiais, tačiau reikšmės išlieka tos pačios. Tropai taip pat yra žodžiai, kurių reikšmė keičiasi.

Metafora yra įprastas tropas, naudojamas poezijoje, grožinėje literatūroje ir kalbose. Tai tiesioginis vieno termino, idėjos ar objekto pakeitimas kitu. Nors keičiasi metaforos paviršiaus detalė, vidinė prasmė išlieka nuosekli. Metaforiniai tropai dažnai būdingi kultūroms ir pašaliniai gali jų visiškai nesuprasti.

Alegorija yra išplėstinė metafora, apimanti visą eilėraštį, istoriją ar meno kūrinį. Paviršiaus detalės pasakoja vieną istoriją, bet gilesnę prasmę galima suprasti atidžiai ištyrus. Puikus alegorijos tropo pavyzdys yra George’o Orwello „Gyvulių ūkis“. Iš pažiūros tai istorija apie ūkį, kuriame gyvuliai maištauja, o paskui iškyla bėdos. Alegorija ta, kad ferma yra tiesioginis carinės Rusijos pakaitalas, o gyvuliai – ją nuvertę bolševikai.

Ironija panaši į sarkazmą tuo, kad paviršiaus detalė sako viena, bet numanoma kitokia prasmė. Ironijos tropas skiriasi nuo „ironijos jausmo“, kai žmogus vertina ironiškus įvykius. Yra trys pagrindiniai ironijos tipai: dramatiška ironija, kalbama ironija.

Metonimija atsiranda tada, kai kažkas aprašoma naudojant kažko kito, bet susijusio, pavadinimą. Pavyzdžiui, žodis „gerti“ reiškia alkoholį arba „Westminster“, reiškiantis JK vyriausybę, o „Baltieji rūmai“ reiškia Amerikos administracijos prezidentą, yra metonimijos tipai. Kaip ir metaforų atveju, metonimijos tropai dažnai yra būdingi kultūrai ir gali būti nesuprasti kitiems.

Sinekdochė yra susijusi su metonimija ir yra tada, kai visumą vaizduoja jos dalis. Pavyzdžiui, „Ovalus kabinetas“ reiškia Baltuosius rūmus. Kiti pavyzdžiai: „ratai“ reiškia automobilį, o „variklis“ – „traukinys“.

Antanaklazės tropai atsiranda, kai žodis kartojamas keletą kartų, tačiau žodžio reikšmė kiekvieną kartą subtiliai keičiasi. Williamo Shakespeare’o „Hamletas“ pateikia vieną tokį pavyzdį su eilute: „Brangiau pasirūpink… arba… padarysi mane kvailu“. Antanaklazės tropai yra kalambūrų tipai, dažnai naudojami šūkiuose ir antraštėse.