Vagystė apgaulės būdu – tai tyčinis melagingos informacijos panaudojimas norint iš kito asmens ar subjekto gauti prekių, paslaugų ar vertingos informacijos. Yra daug įvairių vagysčių apgaulės būdu, pradedant nuo blogų čekių rašymo iki sukčiavimo internete. Įmonės ir asmenys turi būti atsargūs dėl šių nesąžiningų žaidimų, nes tapę tokio pobūdžio vagystės auka gali prarasti turtą ar net mirti.
Dokumentų klastojimas yra viena dažniausių vagysčių apgaulės būdu. Ši sukčiavimu pagrįstų nusikaltimų kategorija apima neteisėtų arba suklastotų čekių naudojimą, asmens tapatybės ar banko dokumentų klastojimą arba net suklastotų nuorodų naudojimą siekiant gauti lengvatinius tarifus arba naudotis paslaugomis, kurios nėra prieinamos plačiajai visuomenei. Sąmoningas blogų čekių rašymas arba atšauktų kredito kortelių naudojimas yra labai dažni tokio tipo vagysčių pavyzdžiai, nors teisiškai dažnai daromas skirtumas tarp sąžiningos klaidos ir tyčinio sukčiavimo. Jei asmuo žinojo, kad neturi lėšų pirkiniui padengti, tačiau vis tiek naudojo čekius ar kredito korteles, tai paprastai laikoma vagyste.
Sukčiavimo sukčiavimas yra populiari ir plačiai paplitusi vagystės apgaulės būdu internetu. Šios apgaulės apima el. laiškų siuntimą, kurie atrodo iš teisėtos įmonės, pvz., banko, teigiantys, kad gavėjas turi patvirtinti arba iš naujo įvesti sąskaitos duomenis. Tiesą sakant, el. laiške esančios nuorodos nukreipia vartotoją į kontroliuojamą svetainę, kurioje įrašomi įvesti asmens duomenys ir naudojami tapatybės vagystei. Panašios aferos gali būti vykdomos paštu ar net telefonu, o sukčiai dažnai tvirtina, kad atstovauja teisėtai organizacijai, kad gautų asmens duomenis.
Tyčia nuslėpti informaciją, kurios aukai reikia racionaliam sprendimui priimti, yra dar viena vagystės apgaulės būdu forma. Ponzi schemos dažnai naudoja šią taktiką, klaidingai informuodamos investuotojus, kad dividendai yra naujo investuotojo kapitalo, o ne investicinio fondo sėkmės rezultatas. Jei investuotojai žinotų, kad jų dividendų čekiai buvo atliekami pagal suklastotą schemą, jie gali atsisakyti investuoti. 2008 m. Bernie’io Madoffo investicijų skandalas, liūdnai pagarsėjęs tuo, kad yra vienas iš labiausiai finansiškai niokojančių ir plačiausiai paplitusių sukčiavimo atvejų istorijoje, naudojo Ponzi schemą apgaulingai vagystei.
Dauguma vagysčių apgaulės būdu priklauso nuo aukos pasirengimo priimti daiktus nominalia verte. Visuomenės normos paprastai reikalauja, kad žmonės tam tikru lygiu pasitikėtų kitais, kad būtų mandagūs. Nepaisant to, atsargumas yra nepaprastai svarbus siekiant apsaugoti asmenį ir turtą nuo sukčiavimo. Visų dokumentų ir pretenzijų, kurias pateikia bet kuris asmuo ar organizacija, bandanti kontroliuoti pinigus, turtą ar informaciją, patvirtinimas yra pagrindinė ir svarbiausia priemonė norint išvengti tokio pobūdžio nusikaltimų.