Yra daug įvairių vaistų, skirtų vartoti į veną. Tie, kurie gydomi ne ligoninėse, dažnai gauna geriamuosius vaistus, tačiau ligoninėse ar infuzijos klinikose vaistus dažnai lengviau suleisti į veną per intraveninį (IV) kateterį, įkištą į veną. Be to, kai kurių vaistų negalima vartoti per burną arba yra medicininis poreikis patekti vaistus tiesiai į kraują, kad gydymas būtų veiksmingesnis. Yra itin ilgas vaistų sąrašas ir tokiu būdu galima suleisti beveik bet kokį geriamąjį vaistą. Kai kurios IV vaistų rūšys yra anestetikai, vaistai nuo vėžio (chemoterapija), antivirusiniai vaistai, antibiotikai ir vaistai nuo širdies.
Į veną vartojami anestezijos vaistai turi skirtingą paskirtį. Jie apima daugumą skausmą malšinančių vaistų ir anestetikų, kurie gali atpalaiduoti raumenis, sukelti paralyžių ir sukelti lengvą ar reikšmingą sedaciją ar amneziją. Nors daugelis šių vaistų vartojami tik operacijų metu, kai kurie skiriami kitomis aplinkybėmis. Skausmui malšinti po traumų ar operacijų gali būti infuzuojami vaistai nuo skausmo, tokie kaip opioidai. Asmeniui, kuris panikuoja ar detoksikuojasi nuo alkoholio vartojimo, gali būti naudinga benzodiazepinas, kad sukurtų ramybę. Arba, jei asmuo yra intubuotas, jam gali prireikti amnezijos ir judėjimo galimybes mažinančio vaisto.
Vaistai nuo vėžio yra kita vaistų klasė, kurią paprastai skiria IV. Nors yra nedaug geriamųjų vaistų, kurie sulėtintų arba naikintų vėžį, dauguma jų yra leidžiami į veną. IV chemoterapijos, kuri gali apimti daugiau nei vieną kartu vartojamą vaistą, skyrimas ne visada vyksta ligoninėse.
Daugelis žmonių chemoterapijos dozes gauna infuzijos ar vėžio klinikose. Tai reiškia, kad jie gali grįžti namo po infuzijos, kuri paprastai trunka kelias valandas. Labai sergantis pacientas gali būti gydomas būdamas ligoninėje arba kartais infuzija gali būti atliekama namuose.
Kita grupė vaistų, kuriuos galima infuzuoti ligoninėse, klinikose ar kartais namuose, yra antivirusiniai vaistai. Daugelis žmonių vartoja geriamuosius antivirusinius vaistus, tačiau sunkios ligos atveju gali prireikti greitesnės infuzijos arba vaistų leisti visą parą. Žmonės, sergantys autoimuninėmis ligomis, kartais naudojasi intraveniniais vaistais, tokiais kaip gama globulinai, kurie gali sumažinti autoimuninį atsaką ir susilpninti ligos simptomus.
Žinoma, viena į veną vartojamų vaistų grupė, kuri nusipelno dėmesio, yra antibakteriniai vaistai. Paprastai jie naudojami kaip prevencinis veiksmas operacijų metu arba kai kas nors turi ryškią infekciją, kuri greičiausiai nereaguos į geriamąjį gydymą. Tokios ligos kaip sepsis ar celiulitas dažnai gydomos IV antibiotikais, nes antibiotikų įvedimas tiesiai į kraują gali geriau gydyti infekciją.
Kiti vaistai, skirti vartoti į veną, yra įvairūs širdies vaistai, tokie kaip diuretikai, AKF inhibitoriai, beta adrenoblokatoriai ir kraujo skiedikliai. Vaistai, mažinantys uždegimą, yra įprasti, ir yra specifinių vaistų, kurie gali gydyti įvairius organų negalavimus arba papildyti organizmą tuo, ko jam trūksta. Iš tiesų visų galimų intraveniniam vartojimui skirtų vaistų sąrašas yra platus ir nuolat plečiasi kuriant naujus vaistus.