Gydytojai turi keletą vėžio diagnostikos metodų, įskaitant vaizdo gavimą, genomiką ir laboratorinius tyrimus. Galutinei vėžio diagnostikai paprastai reikalinga biopsija. Gydytojas paprastai mato kažką, dėl ko jis įtaria vėžį, ir prašo atlikti papildomus tyrimus. Dėl įtartinų simptomų, kurie gali reikšti vėžį, arba požymius, kuriuos jis pastebi atliekant įprastinį patikrinimą ar fizinę apžiūrą, taip pat dėl paciento nusiskundimų sveikata gali būti reikalaujama atlikti papildomus tyrimus.
Biopsija yra labiausiai paplitęs vėžio diagnostikos testas. Biopsijos paprastai yra šiek tiek invazinės procedūros, kurių metu gydytojas pašalina nedidelį audinio gabalėlį ir siunčia jį į laboratoriją. Patologas laboratorijoje tiria audinius mikroskopu, kad nustatytų, ar ląstelės nėra vėžinės.
Nustačius galutinę vėžio diagnozę, gydytojas atlieka laboratorinius tyrimus. Laboratorijos technikas ištirs paciento kraują arba šlapimą, kad nustatytų tam tikrus vėžio požymius, pvz., kokia vėžio stadija. Šie tyrimai yra labai svarbūs, nes padeda gydytojui nustatyti geriausią gydymo būdą.
Kai kurie laboratorinių tyrimų pavyzdžiai yra CBC, kraujo baltymų tyrimai, šlapimo citologija ir naviko žymenų tyrimai. CBC arba pilnas kraujo tyrimas matuoja skirtingų kraujo ląstelių kiekį organizme ir yra naudojamas kraujo vėžiui diagnozuoti. Kraujo baltymų tyrimai nustato imuninės sistemos baltymų anomalijas ir yra naudojami daugybinei mielomai diagnozuoti. Šlapimo citologija aptinka vėžines ląsteles šlapime, o tai rodo vėžio buvimą šlapimo pūslėje, inkstuose ar šlapimtakiuose. Atliekant naviko žymenų tyrimus ieškoma navikų gaminamų cheminių medžiagų, įskaitant PSA testą prostatos vėžiui diagnozuoti, HCG – kiaušidžių ir sėklidžių vėžiui aptikti, o alfa-fetoproteino tyrimą – kepenų vėžiui nustatyti.
Vaizdo testai taip pat gali būti naudojami kai kurių tipų vėžio diagnostikai. Priklausomai nuo kūno srities, gali būti rekomenduojami rentgeno spinduliai, kompiuterinė tomografija (KT), ultragarsas, pozitronų emisijos tomografija (PET) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Visi šie vaizdavimo testai suteikia nuotraukas apie tai, kas vyksta kūno viduje. Mammogramos yra dažna vėžio diagnostikos forma, kuri taip pat naudoja vaizdo skenavimą.
Kartais gydytojai ieško tam tikrų genų pokyčių, susijusių su vėžio išsivystymu. Jie gali atlikti genomikos testus, tokius kaip fluorescencinė in situ hibridizacija arba FISH, arba polimerazės grandininės reakcijos, arba PGR, bandymai. Gydytojai, atlikdami krūties biopsiją, gali atlikti FISH testą. FISH testas parodo, ar pacientas turi papildomų HER2 geno kopijų, kurios rodytų genetinį krūties vėžio komponentą. PGR tyrimai rodo, kad tai yra ankstyvas plaučių vėžio nustatymo metodas.