Virtualizacija reiškia „pašalinus ribas ar suvaržymus“ arba „imituojamą“. Sprendimai reiškia produktus ir paslaugas, sprendžiančius konkrečias problemas ar situacijas. Virtualizavimo sprendimai reiškia skaičiavimo problemų sprendimo būdus, pašalinant ribas ar suvaržymus ir (arba) naudojant modeliavimą.
Virtualizavimo sprendimus galima suskirstyti į tris tipus: aparatinės įrangos virtualizavimą, tinklo ir saugyklos virtualizavimą bei taikomųjų programų virtualizavimą. Aparatinės įrangos virtualizavimas yra dar vienas serverio virtualizavimo terminas. Tai reiškia tris būdus, kaip padalinti kompiuterį, kad būtų sukurti virtualūs serveriai. Priklausomai nuo naudojamo metodo, virtualūs serveriai gali paleisti skirtingas operacines sistemas. Bet kokiu atveju atskiruose serveriuose esančios programos nesąveiks ir nesukels viena kitai problemų, o dubliavimas tampa lengvai įmanomas.
Kalbant apie virtualizacijos sprendimus, apimančius tinklus ir saugyklą, laikomasi šiek tiek priešingo požiūrio į serverio virtualizavimą, o ne atskiriant vieną elementą į daugelį. Naudojant tinklo virtualizavimą, tai reiškia, kad keli tinklo įrenginiai yra sujungti, kad būtų galima valdyti ir valdyti iš vienos administratoriaus konsolės. Tinklo virtualizavimas dažnai apima saugyklos virtualizavimą, kuris leidžia pasiekti įvairius – kartais daugybę ir gana skirtingų – saugojimo įrenginių visus panašiu būdu.
Virtualizavimo sprendimai, apimantys programas, yra mažiausiai penkių tipų. Programų srautinis perdavimas yra procesas, kurio metu programa iš tikrųjų neįdiegiama kiekviename tinklo įrenginyje, bet pristatoma pagal poreikį. Tai yra vienas iš būdų užtikrinti, kad būtų naudojama pati naujausia programinė įranga, taip pat sekti kiekvieno asmens naudojimo laiką. Kitas programos virtualizavimo būdas yra tada, kai vartotojų kompiuteriai yra terminalai arba naudojami kaip serverio terminalai. Šiuo atveju visos programos ir duomenys yra serveryje.
Perskirstymo aparatinė įranga yra vienas iš virtualizacijos sprendimų, kuris vyksta individualaus vartotojo kompiuteryje. „Apple“ neseniai sukūrė savo „Mac“ kompiuterius, kad juos būtų galima skaidyti ir paleisti „Windows“ programinę įrangą. Tai vadinama darbalaukio virtualizacija.
Kiti du programų virtualizacijos tipai labai skiriasi nuo pirmųjų trijų. Vienas iš jų yra „Java Virtual Machine“ (JVM) programinė įranga, leidžianti programoms, parašytoms „Java“ arba sukompiliuotoms į „Java“ baitinį kodą, paleisti bet kuriame kompiuteryje, kuriame ji įdiegta. Teigiama, kad JVM virtualizuoja programinę įrangą, praplėsdamas jos veikimo ribas. Dinaminis taikomųjų programų priskyrimas – tai metodas, kuris serverių grupę traktuoja kaip vientisą išteklių telkinį, kurį galima priskirti realiuoju laiku, virtualizuojant programas, prireikus paleidžiant jas bet kuriame serveryje.