Vyriausybinių rangovų darbai apima asmenis, dirbančius privačiose įmonėse, su kuriomis buvo sudaryta sutartis dirbti vyriausybei. Siekdamos sumažinti išlaidas, susijusias su didelio ilgalaikių darbuotojų samdymu, vyriausybės dažnai samdo privačias įmones trumpalaikiams projektams užbaigti. Dauguma vyriausybinių rangovų darbų yra trumpalaikės pareigos. Kai kuriose pramonės šakose vyriausybės sutinka su įmonėmis sudaryti kelerių metų sutartis, o tai reiškia, kad kai kurie iš šių darbų yra ilgesni.
Vyriausybei priklausančios komunalinių paslaugų įmonės dažnai samdo rangovus, kad jie atliktų techninės priežiūros darbus ir užbaigtų didelius elektros ir nuotekų įrenginių projektus bei atnaujinimus. Privačiose įmonėse, sudariusiose sutartis atlikti šį darbą, tam tikroms užduotims atlikti samdo inžinierius, elektrikus ir kitus kvalifikuotus specialistus. Profesionalams, įskaitant inžinierius, dirbančius po stichinių nelaimių, yra daug vyriausybinių rangovų. Medicinos specialistai, įskaitant gydytojus ir slaugytojus, taip pat yra samdomi dirbti vyriausybei po stichinių nelaimių, ir labai dažnai šie specialistai prižiūri labdaros ir kitų nevyriausybinių organizacijų savanorius.
Kariuomenė dažnai samdo privačius rangovus, kad užtikrintų apsaugą kariniuose įrenginiuose ir vyriausybiniuose pastatuose užsienyje. Vyriausybei pigiau kainuoja samdyti vietinius privačius apsaugos rangovus, o ne vežti daug karinio personalo saugoti ambasadas ir kitą vyriausybės turtą kitose šalyse. Karinių konfliktų metu sunkvežimių vairuotojams ir kitiems asmenims, turintiems patirties transporto pramonėje, dažnai būna pelningų vyriausybinių rangovų darbų, nes šie darbuotojai yra samdomi gabenti atsargas į karinius įrenginius. Nepaisant pelningo darbo pobūdžio, karo zonose esantys darbai kelia darbuotojams didesnį pavojų, todėl vyriausybės paprastai samdo įmones, kurios specializuojasi dirbant konfliktinėse situacijose, kad galėtų tvarkyti tokias sutartis.
Kai vyriausybei reikia atlikti surašymą, duomenims apie gyventojus rinkti reikia daug žmonių, o vyriausybės dažnai moka privačioms įmonėms, kad jos surastų darbuotojus, kurie galėtų eiti nuo durų iki durų ir rinkti surašymo informaciją. Surašymo darbuotojai paprastai dirba ne visą darbo dieną ir šios pareigos nereikalauja jokių specialių įgūdžių. Darbuotojams mokamas atlyginimas, kurį nustato juos samdanti privati įmonė, o ne vyriausybė, nors vyriausybė turi netiesioginę įtaką darbo užmokesčiui, patvirtindama rangovo pasiūlymą atlikti darbą.
Žmonės, kurie imasi vyriausybės rangovo darbo, neturi teisės gauti tų pačių išmokų, kaip ir samdomi vyriausybės darbuotojai. Įmonės, kurios teikia pasiūlymus dėl vyriausybės sutarčių, paprastai neteikia šios naudos darbuotojams, nes dauguma darbuotojų yra pasirašę trumpalaikes sutartis ir nėra nuolatiniai darbuotojai. Žmonės, dirbantys pagal valstybines sutartis, dažnai dirba prie to paties projekto kelerius metus, tačiau per tą laiką dirba keliose skirtingose įmonėse, nes įmonė, su kuria buvo sudaryta sutartis užbaigti projektą, dažnai keičiasi kasmet.