Xeriscape sodininkystė – tai tam tikrų principų taikymas, leidžiantis sodininkui atsisakyti tradicinio drėkinimo ir taip sutaupyti vandens. Ši praktika ypač populiari vietovėse, kuriose trūksta vandens. Istoriškai šiam stiliui pirmenybė teikiama sausrai atspariems augalams, o garavimui sumažinti naudojami keli būdai. „Xeriscape“ dizaino elementai yra kraštovaizdžio dizainas, kompostavimas, mulčiavimas, augalų pasirinkimas, netradicinės vejos žolės, efektyvus laistymas ir nuolatinė priežiūra.
Priimant sprendimą dėl xeriscape dizaino, pirmasis žingsnis turėtų būti kraštovaizdžio dizainas. Kai sodininkas turi aiškų galutinio sodo planą, sutaupysite pinigų ir gamtos išteklius, jei žingsnius teks atlikti tik vieną kartą. Plane turėtų būti parodyta, kur namas yra nuosavybės ribose, taip pat kiti nekilnojamieji objektai, tokie kaip važiuojamosios dalies ir dideli medžiai. Po to, kai tie elementai yra pavaizduoti plane, turi būti pažymėtos specialios sodinimo vietos, vejos plotai ir kitos įdomios vietos.
Kitas dalykas turėtų būti kompostas ir mulčias. Pažymėjus objekto ribas sklype, į dirvą reikia įpilti komposto. Priklausomai nuo augalų pasirinkimo, mulčio sluoksnis gali būti sunkus arba retas, tačiau bet koks komposto kiekis padės išlaikyti drėgmę dirvoje.
Mulčias būna įvairių formų. Tai gali būti taip paprasta, kaip lapų sluoksnis iš aukščiau esančio medžio, susmulkinta žievė arba storas mažų uolienų sluoksnis. Prieš renkantis mulčią reikėtų pasidomėti xeriscape projektavimo planu, nes mulčias irdamas veikia po juo esantį dirvą. Tai savo ruožtu turės įtakos ten augantiems augalams.
Kaip augalai gauna vandenį, reikėtų nustatyti kitame xeriscape projektavimo etape. Idealiu atveju pasirinkti augalai nereikės daug drėkinimo, išskyrus lietaus pavidalą, tačiau sodininkui svarbu pasiruošti sausam sezonui. Lašelinis laistymas laikomas geriausia laistymo forma, nes vanduo turi mažai galimybių išgaruoti, kol nepateks į žemę. Jei reikia naudoti purkštuvą, geriausias pasirinkimas yra tas, kuris išleidžia vandenį mažu kampu ir dideliais lašais. Abi šios savybės padeda sumažinti garavimą.
Augalų ir velėnos žolės pasirinkimas yra labiausiai žinomas xeriscape projektavimo žingsnis, o pasikonsultavęs su projektavimo planu, sodininkas gali priimti gerai informuotą pasirinkimą, nes pamatys, kur tam tikri augalai klestės. Pavėsį mėgstančius augalus reikia sodinti po medžiais. Vandenį mėgstantys augalai geriausiai tinka žemose vietose arba šalia lietvamzdžių, o šiame plane bus parodyta, kurios sodo vietos gauna pilną saulę. Taip pat galima pasirinkti gerą velėnos žolę. Pasirinkus sausrai atsparias velėnos žolės veisles, laistymas smarkiai sumažėja.
„Xeriscape“ dizaino sodo priežiūra yra daug mažesnė pinigų ir laiko atžvilgiu. Nupjauta žolė turi likti ant vejos, taip sutaupoma laiko, nes nėra grėbimo. Pinigai sutaupomi šiukšlių išvežimui, nes nukritę lapai ir kitos nuopjovos pakartotinai panaudojamos komposto krūvoje. Taip brangūs gamtos ištekliai išsaugomi prireikus.