Žemės mokslai yra tie, kurie skirti žemei ir jos apylinkėms. Žemės mokslo muziejai dažniausiai skirstomi pagal subdisciplinas ir apima okeanografijos, geologijos ir meteorologijos muziejus. Muziejus taip pat galima klasifikuoti pagal jų paskirtį, nes vieni muziejai pirmiausia skirti visuomenės švietimui, o kiti – kaip mokslo institucijos. Be to, žemės mokslų muziejai gali būti valstybiniai arba privatūs.
Žemės mokslo muziejai dažnai skiria savo kolekcijas konkrečiai šios disciplinos šakai. Okeanografijos muziejaus eksponatai daugiausia dėmesio skiria tokioms temoms kaip vandenynų ekosistema, bangos ir bangų ciklai bei jūros vandens cheminė sudėtis. Meteorologijos muziejuje pagrindinis dėmesys skiriamas orams ir orų modeliams ir gali būti eksponuojami eksponatai apie tornadų, sniego audrų ar uraganų poveikį. Geologijos muziejuje yra uolienos ir tyrimų žemėlapiai, jame gali būti įvairių tipų nuosėdų ir uolienų darinių eksponatų. Kituose žemės mokslų muziejuose gali būti eksponuojama dirvožemio sudėtis, fosilijos, atmosferos sąlygos ar agrofizika.
Kai kurie muziejai siūlo eksponatus keliuose arba visuose filialuose. Be to, kitų tipų muziejuose gali būti žemės mokslo eksponatų. Tai gali būti biologijos, chemijos ar antropologijos muziejai. Žemės mokslo muziejai dažnai yra vietiniai arba regioniniai, o tai reiškia, kad jie daugiausia dėmesio skiria mokslui, turinčiam įtakos vietovei ar šaliai, kurioje jie yra.
Daugelis žemės mokslų muziejų yra atviri visuomenei ir yra skirti žmonėms šviesti. Eksponatai paprastai pridedami su aiškinamuoju tekstu arba garso pristatymais, kuriuose turinys aprašomas paprastam žmogui suprantamu būdu. Dažnai galima rinktis ekskursijas su gidu.
Tačiau kai kuriais atvejais muziejų kolekcijos pirmiausia yra skirtos mokslinių tyrimų specialistams. Tai reiškia, kad kai kurios arba visos kolekcijos yra prieinamos tik tyrinėtojams. Šiuose muziejuose eksponatai yra riboti ir paprastai juose mažai eksponuojama.
Nuosavybė yra pagrindinis žemės mokslo muziejų skirtumas. Daugelis jų priklauso viešai, pavyzdžiui, vyriausybinei agentūrai. Šiuo atveju muziejus greičiausiai yra atviras visuomenei ir veikia nesiekiant pelno, nors vis tiek gali būti imamas įėjimo mokestis, o aukos greičiausiai bus priimamos.
Privačius muziejus paprastai kontroliuoja ne pelno agentūros, įmonės ar asmenys. Kolegijos muziejai gali būti valstybiniai arba privatūs, priklausomai nuo kolegijos nuosavybės. Privatūs muziejai gali būti pelno siekiantys subjektai ir gali apriboti patekimą į muziejų dėl narystės muziejuje.