Kokie yra skirtingi žemės ūkio NVO tipai?

Žemės ūkio nevyriausybinės organizacijos (NVO) dažnai specializuojasi tam tikrose veiklos rūšyse, kaip nurodyta jų misijos pareiškimuose. Didesnėse NVO gali būti padalinys, kurio specializacija yra tam tikri žemės ūkio tikslai, o likusi NVO dalis yra susijusi su kitais plėtros aspektais. Žemės ūkio nevyriausybinės organizacijos vis labiau atsiribojo nuo pagalbos ar skubios pagalbos tiekimo ir link tvaraus vystymosi, naudodamos technologinius tyrimus, siekdamos sulėtinti arba sustabdyti aplinkos ir socialinį blogėjimą kaimo vietovėse. Žemės ūkio NVO taip pat siekia sąžiningos prekybos, bendruomenės įgalinimo ir dalyvavimo priimant sprendimus, padėdami daugiau politinės galios nukreipti bendruomenėms arba konkrečioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, moterims. Kitos NVO daugiausia dėmesio skiria verslo kūrimui kaimo bendruomenėse, teikdamos mikrokreditus.

NVO, užsiimančios moksliniais tyrimais ir plėtra, gali siekti sukurti technologijas, kurios būtų aktualios konkretaus regiono ūkininkams, naudodamos ūkininkų įgūdžius ir patirtį kartu su šiuolaikinėmis technologijomis, kad padidintų produktyvumą. Šis agroekologinis požiūris gali apimti specialius klausimus, tokius kaip dirvožemio tvarkymas, šiuolaikinių auginimo metodų diegimas, kurie puikiai derinami su ūkininkų įgūdžiais. Tyrimai dažnai yra nukreipti į kenkėjų, keliančių grėsmę pasėliams kai kuriuose regionuose, naikinimą arba sveikatos problemas, kurias sukelia kenksmingi vabzdžiai arba blogos sanitarijos sąlygos kaimo vietovėse.

Nevyriausybinės žemės ūkio organizacijos savo veiklą dažnai derina su platesniu socialinio organizavimo ir įgalinimo tikslu, užtikrindamos, kad kaimo bendruomenės galėtų išsakyti savo nuomonę ir būti išgirstos vyriausybių. Pavyzdžiui, pagalba bendruomenėms tenkinti pagrindinius sveikatos poreikius ir vaikų švietimą gali būti derinama su suaugusiųjų mokymu socialinio organizavimo ir politinio dalyvavimo klausimais. Dėmesys tvariam žemės naudojimui gali būti papildytas švietimu apie teises į žemę ir žemės valdymą, leidžiantį kaimo bendruomenėms apginti savo teises nuo stambaus verslo ar politinių interesų kėsinimosi. Kitos nevyriausybinės organizacijos gali rūpintis sąžininga prekyba, leidžiančios kaimo grupėms burtis į kooperatyvus ir ginti sąžiningą kainą iš dalyvaujančių organizacijų pramoninėse šalyse.

Kai kurios žemės ūkio NVO daugiausia dėmesio skiria mikrofinansų teikimui, įskaitant paskolas, santaupas ir draudimą. Mikrofinansų srityje kai kurios NVO daugiausia dėmesio skiria mikrokreditų teikimui ūkininkams ir kitoms kaimo įmonėms sąžiningomis sąlygomis, kad jie galėtų kurti savo verslą ir atsakingai atsiskaityti už lėšų panaudojimą. Šios nevyriausybinės organizacijos atveria verslo plėtros galimybes kaimo verslininkams, kurie kitu atveju negalėtų gauti paskolos banke dėl nesugebėjimo pasiimti užstato paskoloms gauti ir kredito istorijos stokos.