Žiniasklaidos diskursas gali būti plačiai suprantamas kaip bet koks būdas, kuriuo žiniasklaida, įskaitant naujienų kanalus, leidėjus ir kitus, įrėmina tam tikras problemas ir sukelia diskusijas tarp visuomenės. Tam tikra prasme visos žiniasklaidos priemonės skatina tam tikrą diskursą tiesiog kaip jo esminės prigimties funkciją. Kitas būdas tai pasakyti yra tas, kad žiniasklaida nebūtų žiniasklaida, jei ji neskleistų informacijos tam tikru kampu arba per tam tikrą objektyvą. Konkrečių tipų suskirstymas gali būti sudėtingas, tačiau dažniausiai lengviausia galvoti apie plačias kategorijas. Leidinio tipas yra vienas; įvairios žiniasklaidos priemonės savo darbus publikuoja ir platina įvairiais būdais – nuo spausdintų tomų ir internetinių dienoraščių iki radijo ir televizijos laidų. Atskyrimas pagal rašytinę ar sakytinę žiniasklaidą kartais taip pat yra pamokantis. Kiti mokslininkai nagrinėja diskursą pagal jo poveikį didesnei visuomenei arba tiria jį remdamiesi pagrindiniais principais arba didesniu reporterių ir dalyvių etosu. Didžioji diskusijų dalis būtinai yra regioninė ir labai priklauso nuo vyraujančių žiniasklaidos grotuvų ir informacijos vartotojų papročių bei tradicijų.
Diskurso supratimas bendrai
Pats diskursas gali būti suprantamas keliais skirtingais būdais. Pirma, tai gali tiesiog reikšti, kaip asmenys ir grupės bendrauja. Tačiau gilesniu lygmeniu jis gali simbolizuoti minčių ir įsitikinimų sistemas, kurios lemia, kaip žmonės supranta ir interpretuoja pasaulį. Žiniasklaidos skatinamas diskursas pirmąja prasme apimtų įvairias žiniasklaidos priemones, tokias kaip laikraščiai ir žurnalai, televizija, radijas ir internetas. Jei diskursas suprantamas kaip įsitikinimai, kuriais vadovaujamasi žiniasklaidos produkciją, tada tokie principai kaip objektyvumas ar ideologinis šališkumas galėtų jį apibūdinti geriausiai.
Asmenys filtruoja įvykius ir vietinius įvykius per įvairius objektyvus; dalį to nulemia asmeninė patirtis, tačiau daug ką lemia ir informacijos pateikimo būdas. Tai gali apimti subtilias užuominas ar tam tikrų detalių pabrėžimą, taip pat gali apimti tokius dalykus kaip balso tonas ir žodžių pasirinkimas. Pristatymo būdas yra labai svarbus.
Žiniasklaida pagal temą
Vienas iš paprasčiausių būdų atskirti žiniasklaidos diskurso tipus yra suskirstyti juos pagal temą. Kai kuriose istorijose ar pokalbiuose problemos gali būti nagrinėjamos politiniu požiūriu, kur vyrauja sudėtingi veiksniai, lemiantys socialinių sprendimų priėmimą. Kiti gali veikti finansiniu ar ekonominiu požiūriu. Ataskaitoms apie populiarių įžymybių gyvenimus ir žmonėms įdomioms naujienoms dažnai naudojama kita rubrika.
Pranešimai raštu ir žodžiu
Suvokiant žiniasklaidos diskursą kaip įvairias komunikacijos priemones, įprasta suskirstyti kategoriją į dvi plačias sritis: rašytinę ir žodinę. Kai kurie rašytinių tekstų pavyzdžiai yra laikraščiai ir žurnalai. Šiuose leidiniuose rasti straipsniai yra atskiri diskurso pavyzdžiai, o reklama taip pat gali būti laikoma tokia forma. Kita vertus, radijas ir televizija pirmiausia remiasi šnekamąja kalba, pvz., naujienų transliacijomis, nors televizijos kanalai dažnai naudoja vaizdinę taktiką, pavyzdžiui, vietos kadrus ir interviu vietoje.
Netradicinis arba netradicinis diskursas
Šiuolaikiniai mokslininkai internetinę žiniasklaidą dažnai skirsto į savo kategoriją, dažnai po „netradicine“ arba „netradicine“ reklamjuoste. Kai kurie tai plačiau vadina „naująja žiniasklaida“. Čia vykstantis diskursas dažnai yra labai svarbus iš dalies dėl to, kaip jis skiriasi nuo labiau žinomų publikavimo formų. Tai dažnai vyksta realiuoju laiku ir gali beveik akimirksniu perduoti pasaulinei auditorijai. Paklausa dažnai yra greitis ir stilius, o tokio tipo ataskaitoms dažnai trūksta kruopštaus redagavimo ir peržiūros, kuri būdinga tradicinėms prekybos vietoms.
Internetinės žiniasklaidos komunikacijos taip pat dažnai sveikintinos (o kartais ir skatinamos) plačiosios visuomenės dalyvavimo. Tai dažnai vadinama „vartotojų sukurtu turiniu“ ir gali apimti bet ką – nuo komentarų iki pridėtų vaizdo įrašų ir asmeninių įvertinimų. Tokiais scenarijais diskursas dažnai vertinamas kaip neįtikėtinai sklandus ir dažnai labai atspindi dalyvaujančių žmonių papročius ir jausmus.
Poveikis didesnei visuomenei
Į žiniasklaidos diskursą taip pat galima žiūrėti kaip į žiniasklaidos pristatymo poveikį didesnei visuomenei. Pavyzdžiui, socialiniai ir asmeniniai įsitikinimai gali turėti įtakos konkretaus straipsnio semantikai arba formuluotės pasirinkimui. Žiniasklaidos platintojai taip pat gali naudoti tokius veiksnius, kaip tonas, norėdami nukreipti informaciją, siekdami tam tikro poveikio auditorijai. Politinė žiniasklaida dažnai skatina diskursą, kuriame pirmenybė teikiama konservatyviems arba liberaliems principams, pagrįstiems jų žurnalistų idealais arba finansinių rėmėjų paskyrimais.
Pagrindiniai principai
Daugelis žiniasklaidos platinimo principų ir idealų skiriasi įvairiuose regionuose. Kai kuriose vietose ideologinės grupės naudoja žiniasklaidą tam tikram požiūriui propaguoti. Jei žiniasklaida labiau orientuota į nuomonę, o ne į faktus, tokio tipo diskursas gali būti paplitęs. Kitas diskurso tipas yra objektyvumo vertinimas renkant ir skleidžiant naujienas, kai žiniasklaidos priemonės perduoda informaciją be išankstinio nusistatymo ar šališkumo. Taikant šį metodą, informacija gali būti pateikta išsamiai ir su pakankamais patvirtinamaisiais įrodymais, nors faktai yra nereikšmingi. Kai kuriose šalyse vyriausybės darbuotojai kontroliuoja žiniasklaidą ir naudoja ją kaip būdą daryti įtaką ir formuoti piliečių požiūrį, kad jie atitiktų tai, ką administracija nori, kad jie žinotų, arba mano, kad jie turėtų tikėti.