Yra daug įvairių tipų žiniatinklio stebėjimo programinės įrangos, skirtos įvairiems tikslams. Tačiau paprastai žiniatinklio stebėjimo programinė įranga yra dviejų rūšių: aktyvi žiniatinklio stebėjimo programinė įranga ir pasyvioji žiniatinklio stebėjimo programinė įranga. Aktyvi programinė įranga riboja tai, ką interneto vartotojai gali pasiekti ir matyti kompiuteryje, nes ji naudojama siekiant neleisti vaikams patekti į svetaines, kurios laikomos nepriimtinomis, arba darbuotojams gaišti laiką darbe ar įvairiems kitiems tikslams. Kita vertus, pasyvioji programinė įranga leidžia vartotojams daryti viską, ką jie nori internete, tačiau ji viską, ką jie daro, įrašo į žurnalą, kurį vėliau gali gauti tėvai, viršininkas ar kita suinteresuotoji šalis, kad galėtų stebėti, kaip žmonės elgiasi. naudojantis internetu.
Aktyvi žiniatinklio stebėjimo programinė įranga yra labiausiai paplitusi žiniatinklio stebėjimo programinė įranga ir apima tokius produktus kaip „Guardian® Monitor Family Edition“ ir „Spytech® SentryPC“. Aktyvi žiniatinklio stebėjimo programinė įranga dažniausiai naudojama su vaikais, siekiant užtikrinti, kad jie negalėtų pasiekti svetainių, kurios laikomos pavojingomis ar neskoningomis. Pavyzdžiui, pornografines svetaines gali blokuoti tokio tipo programinė įranga, kaip ir internetinius pokalbių kambarius ar kitas vietas, kur vaikai gali susidurti su internetiniais nusikaltėliais.
Aktyviausia žiniatinklio stebėjimo programinė įranga veikia naudodama centrinę svetainių, įtrauktų į juodąjį sąrašą, duomenų bazę, o tada naudoja tam tikro lygio turinio analizę, kad patikrintų svetainę prieš ją aplankant. Geresnės programos leidžia tėvams ar darbdaviams įtraukti svetaines į baltąjį sąrašą, kad jas būtų galima pasiekti, kad ir kas būtų, pavyzdžiui, tais atvejais, kai internetinė Lady Chatterley’s Lover versija gali būti užblokuota, bet reikalinga mokyklos projektui. Šios programos taip pat dažnai leidžia į juodąjį sąrašą įtraukti tam tikrus raktinius žodžius, kad nebūtų rodomos svetainės, kuriose pateikiamos sąvokos, kurios konkrečiam tėvui atrodo nemalonios.
Pasyvioji žiniatinklio stebėjimo programinė įranga yra šiek tiek subtilesnė, nors daugelis programų yra kartu su aktyvia ir pasyvia versija. Pasyviosios žiniatinklio stebėjimo programinės įrangos tikslas yra įrašyti visą veiklą internete, kad tėvai ar darbdavys vėliau galėtų tai patikrinti ir sužinoti, ar neįvyko nieko, kuo jie nepatenkinti. Šiuo tikslu stebimi ne tik tokie dalykai, kaip aplankytos svetainės, bet ir pokalbių pokalbiai, gaunami ir siunčiami el. laiškai, atsisiuntimai ir net klavišų paspaudimai juos įvedant.
Paprasta programinė įranga saugo visą šią informaciją centriniame žurnale, kurį vėliau gali pasiekti ją įdiegęs asmuo. Šiuolaikiškesnė programinė įranga dažnai apima ir nuotolinės prieigos versiją, kuri leidžia ją įdiegusiam asmeniui realiu laiku stebėti, ką asmuo veikia kompiuteryje. Tokiu būdu jie iš esmės gali klausytis pokalbių pokalbių ir naršyti internete bei gali užtarti, jei mano, kad įvyks kas nors, kas gali būti pavojinga ar nepriimtina. Darbo aplinkoje tai leidžia darbdaviams stebėti savo darbuotojus, kad įsitikintų, jog jie dirba su savo projektais būdami prie kompiuterio, o ne gaišti įmonės laiką.
Žinoma, žiniatinklio stebėjimo programinė įranga iškelia daugybę etinių ir net teisinių klausimų, dėl kurių kilo daug diskusijų. Blokuojant prieigą prie svetainių, kyla cenzūros klausimų, o atsižvelgiant į tai, kad šios programos dažnai nebaudžiamai blokuoja svetaines, kartais gali būti užblokuotos visiškai nepalankios svetainės. Stebint interneto srautą ir pokalbius, iškyla privatumo problemos, kyla klausimas, ar tėvai ar darbdavys turi teisę stebėti privačius pokalbius, kad ir kokie būtų jų pateisinimai.