Dauguma žmonių žinią apie užsikrėtimą ŽIV prilygina susirgimui mirtina liga. Tačiau pats ŽIV nėra mirtinas. Priskiriamas retrovirusams, ŽIV mechanizmas pažeidžia imuninę sistemą tiek, kad organizmas nesugeba apsiginti nuo kitų grėsmių, kurios gali svyruoti nuo tokių agresyvių kaip vėžys iki šiaip gana gerybinės infekcijos. Virusas tai daro paversdamas savo RNR ribonukleorūgštį (RNR) į dezoksiribonukleino rūgštį (DNR), naudodamas fermentą, žinomą kaip RNR atvirkštinė transkriptazė. Tada ši naujai suformuota DNR pakeičia normalią užkrėstos ląstelės DNR, kad galėtų replikuotis.
Labiausiai nukreiptos ląstelės yra T ląstelės, limfocitų tipas arba specializuoti baltieji kraujo kūneliai. Kiti pagalbiniai limfocitai, tokie kaip CD4 ląstelės ir jų pogrupiai, turintys T4 žymenį, reaguodami į šią invaziją pradeda daugintis. Tačiau šios ląstelės taip pat tampa ŽIV taikiniu. Šis procesas tęsiasi tol, kol normalių limfocitų sumažėja, galiausiai jie sunaikinami ir pakeičiami ŽIV DNR valdomomis ląstelėmis. Šiuo metu užsikrėtęs asmuo pasiekė vėlyvąją ŽIV infekcijos stadiją arba AIDS.
Kadangi imuninės sistemos funkcionavimas yra labai svarbus kovojant su ŽIV infekcija ir lėtinant jos progresavimą iki AIDS, ŽIV gydymo būdų tyrimo tikslas prasideda nuo optimalios mitybos imunitetui palaikyti. Be to, ŽIV užsikrėtęs asmuo turėtų siekti subalansuotos, sveikos mitybos, kurioje būtų daug nesmulkintų grūdų, sėklų, riešutų, vaisių ir daržovių, mažai riebalų ir rafinuotų miltų bei cukraus.
Mitybos gydymas ŽIV taip pat turėtų apimti antioksidantų terapiją. Keletas tyrimų parodė, kad ŽIV užsikrėtusių asmenų antioksidacinės gynybos sistema yra sutrikusi dėl prastos mitybos arba dėl nesugebėjimo įsisavinti maistinių medžiagų. Ši būklė padidina lipidų peroksidaciją (riebalų skaidymą), o tai gali paskatinti ŽIV replikaciją. Siekiant kovoti su tuo, siekiama padidinti aminorūgšties glutationo kiekį baltuosiuose kraujo kūneliuose didinant antioksidacinį aktyvumą.
Taip pat reikėtų apsvarstyti specifinius botaninius ŽIV gydymo būdus. Pavyzdžiui, epigalokatechin-3-galatas (EGCG), aktyvioji žaliosios arbatos sudedamoji dalis, parodė stiprų gebėjimą užkirsti kelią ŽIV replikacijai, kai jis patenka į užkrėstus limfocitus. Alyvuogių lapų ekstraktas taip pat pasižymi anti-ŽIV aktyvumu, užkertant kelią replikacijai ir P24 ekspresijai užkrėstose ląstelėse. Tyrėjai įtaria, kad už viruso dauginimosi slopinimo mechanizmo gali būti aktyvus alyvuogių lapų komponentas oleuropeinas, kuris organizme virsta oleno rūgštimi.
Viena svarbi pastaba: nors ežiuolės žolė yra stipri imunomoduliuojanti priemonė, ŽIV užsikrėtę pacientai neturėtų jo vartoti. Taip yra dėl to, kad žolė skatina T ląstelių gamybą, o tai gali padėti ŽIV perkelti savo DNR į šias ląsteles ir daugintis.
Agresyvesni ŽIV gydymo būdai yra antiretrovirusiniai vaistai. Yra keletas šių vaistų klasių, įskaitant proteazės inhibitorius (PI), chemokinų koreceptorių inhibitorius, nukleozidų analogų atvirkštinės transkriptazės inhibitorius (NATI) ir kitus. Pastarasis šioje grupėje buvo pirmasis pristatytas antiretrovirusinis vaistas, kuris slopina ŽIV fermentą, RNR atvirkštinę transkriptazę. Kita vertus, PI vaistai slopina kitą fermentą, žinomą kaip ŽIV proteazė. Chemokino koreceptorių inhibitoriai yra palyginti nauji ŽIV gydymo būdai, kurie yra sukurti taip, kad būtų nukreipti į specifinę ŽIV infekciją, žinomą kaip CCR5-tropinis ŽIV-1.