Žmogiškojo kapitalo modeliai paprastai atspindi tyrimus, kaip įmonė gali geriausiai panaudoti didžiausius savo išteklius – darbuotojus. Galimi skirtingi modeliai, nes kai kurios verslo situacijos yra vienodos arba ilgainiui išlieka statiškos. Pavyzdžiui, kai kurie žmogiškojo kapitalo modelių tipai apima strateginį valdymą, paprastą statistinę analizę ir empirinius žmogiškojo kapitalo panaudojimo tyrimus. Kiekvienas iš jų pateikia skirtingą požiūrį į žmogiškojo kapitalo panaudojimą ir investicijas, kurias įmonė gali padaryti į savo bendrą darbo jėgą. Pastaruosiuose dviejuose modeliuose intensyviai naudojami kintamieji ir statistika, kad būtų galima matematiškai suprasti šią verslo veiklą.
Strateginis valdymas – tai nuolatinė verslo užduotis, kuria siekiama, kad geriausi žmonės visada būtų geriausiose vietose. Savininkai, vadovai ir vadovai išsamiai peržiūri visus savo įmonės verslo procesų aspektus. Pagrindinis strateginiu valdymu pagrįstų žmogiškojo kapitalo modelių tikslas – tinkamai išsilavinusių ir apmokytų darbuotojų paskirstymas konkrečioms verslo veikloms. Jei įmonė neturi tinkamų darbuotojų, gali tekti samdyti naujus darbuotojus. Šis procesas nesibaigia, nes įmonės ir toliau siekia geriausio konkurencinio pranašumo pasitelkdamos darbuotojus ir jų žinias, įgūdžius ir gebėjimus.
Paprastoje statistinėje analizėje dažnai nagrinėjamos investicijos į darbuotojus išsilavinimo, mokymo ir panašių įgūdžių srityse. Ši analizė dažnai grindžiama pagrindine ekonomika, nes įmonė greičiausiai ieško taško, nuo kurio prasideda mažėjanti grąža. Pavyzdžiui, įmonės gali pažvelgti į atlyginimų ir išmokų, teikiamų kaip šių žmogiškojo kapitalo modelių, išlaidas. Pateikus informaciją į statistinę formulę, gaunami duomenys apie tai, kada įmonė nebegauna naudos išleisdama daugiau pinigų savo darbo jėgai. Trumpai tariant, šis taškas reiškia dolerio limitą, kuriuo siekiama pagerinti darbuotojų sąlygas, nes įmonė negalės padidinti savo dabartinio konkurencinio pranašumo.
Įvairių žmogiškojo kapitalo modelių empiriniai tyrimai dažniausiai būna agresyviausi. Norint nustatyti, kaip įvairūs kintamieji veikia įmonės darbo jėgą, reikalingi dideli statistiniai tyrimai. Surinkti duomenys gali būti vidiniai arba išoriniai, nes šiuose tyrimuose gali būti naudojami išoriniai duomenys, siekiant pateikti tendencijas, kurios galiausiai imituos įmonės vidinį žmogiškąjį kapitalą. Taip pat būtina hipotezė, kuri gali paaiškinti ryšį tarp mažiausiai dviejų kintamųjų. Iš šio modelio surinkta informacija naudojama tik sprendimų priėmimo tikslais, nes pats tyrimas negali priimti sprendimų pats.