Ekonomikos teorija remiasi idėja, kad įmonės naudoja tris pagrindinius gamybos veiksnius arba išteklius, reikalingus prekėms ir paslaugoms gaminti. Šie trys ištekliai apima žemę, įrangą ir žmogiškąjį kapitalą darbo forma. Žmogiškojo kapitalo technologija reiškia įvairius metodus, naudojamus siekiant padėti darbui tapti efektyvesniu. Žmogiškojo kapitalo technologijų patobulinimai leidžia darbuotojams greičiau arba pigiau gaminti prekes, todėl įmonė gauna didesnį pelną ir produktyvesnę ekonomiką, naudingą visai visuomenei. Įvairios žmogiškojo kapitalo technologijos paprastai apima visuomenės sveikatą, švietimą ir mokymą darbo vietoje.
Su sveikata susiję patobulinimai yra viena iš pagrindinių technologijų, naudojamų siekiant padidinti darbuotojų efektyvumą. Pavyzdžiui, nepakankamai išsivysčiusi šalis, kurioje žmonės kovoja su badu, o pagrindinės ligos kelia didelę grėsmę sveikatai. Tokiomis sąlygomis nenuostabu, kad visa darbo jėga yra gana neproduktyvi, o ekonomikai sunku plėstis. Įmonės gali investuoti į nemokamus skiepus ir sveikatos priežiūrą arba tiesiog nemokamą maitinimą darbuotojams, kad žmonės taptų veiksmingais darbuotojais.
Švietimas yra dar viena gyvybiškai svarbi žmogiškojo kapitalo technologijų forma. Išsilavinimo lygis ir produktyvumas yra glaudžiai susiję daugelyje pasaulio šalių, o šalys, turinčios daugiau švietimo išteklių, paprastai turi sveikesnę ekonomiką. Kuo daugiau išsilavinimo žmogus turi, tuo didesnius įgūdžius jis perkelia į darbo jėgą. Visuomenėse, kuriose dauguma žmonių įgyja pagrindinį išsilavinimą, įmonės gali montuoti sudėtingesnes mašinas ir įrangą, kuri dar labiau padidina gamybos apimtį. Be išsilavinimo darbuotojai neturėtų įgūdžių ar supratimo valdyti tokio tipo mašinas, o tai lemtų mažesnius gamybos rodiklius ir silpnesnę ekonomiką.
Mokymo programos tiek darbo vietoje, tiek už jos ribų taip pat veikia kaip žmogiškojo kapitalo technologijos rūšis. Darbuotojų mokymas padeda tobulinti jų įgūdžius, todėl jie yra geriau pasirengę atlikti užduotis darbo vietoje. Įmonės, turinčios plačias mokymo programas naujiems darbuotojams, gauna naudos iš šios investicijos – mažiau klaidų, didesnio efektyvumo ir galiausiai didesnio pelno. Savivaldybių ar privačių agentūrų siūlomos praktinės mokymo programos taip pat gali ugdyti darbuotojų įgūdžius ir patirtį, todėl žmogiškasis kapitalas bus efektyvesnis.
Kai kurie ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į kitos rūšies žmogiškojo kapitalo technologijos, susijusios su prisitaikymo strategija arba kompetencija, potencialą. Ši teorija sutelkia dėmesį į idėją, kad nesvarbu, koks darbuotojas yra gerai išsilavinęs ar gerai apmokytas, jis gali nesugebėti atlikti tam tikrų darbų maksimaliai efektyviai. Tai dažnai susiję su tuo, kaip darbo vietoje įdiegiama nauja įranga ar metodai. Jei technologija nebuvo tinkamai sukurta, ji gali trukdyti darbuotojams, o ne padėti. Tai pabrėžia būtinybę kurti technologijas, tinkamas darbuotojams, ir parengti gerai parengtą veiksmingo mokymo ir įgyvendinimo strategiją.