Pėsčiųjų dviračiai sukurti taip, kad atlaikytų dviratininko svorį ir jo ar jos būtiniausius daiktus, tokius kaip maistas, vanduo, miegmaišis, palapinė ir pan. Tokie žygių dviračiai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, įskaitant aliuminį, plieną, titaną ir net anglies pluoštą. Dviračių dydžiai taip pat skirsis priklausomai nuo motociklininko dydžio ir vykdomo žygio tipo. Kai kurie trekingo dviračiai yra sukurti specialiai važinėjimui asfaltuotais keliais, kiti – išskirtinai važinėjimui bekele; kai kurie modeliai bando pritaikyti važiavimą keliu ir bekele.
Beveik visuose žygiams skirtuose dviračiuose bus vietos dėtuvėms, kurios yra metalinės stovai, tvirtinamos prie dviračio rėmo. Prie šių lentynų galima pritvirtinti krepšius būtiniausioms reikmėms. Tokie stovai gali būti montuojami ir dviračio priekyje, ir gale, optimizuojant pavarų kiekį, kurį dviratis gali valdyti. Norint išlaikyti tokį svorį, pėsčiųjų dviračių rėmai dažniausiai gaminami iš storesnio metalo, galinčio atlaikyti papildomą svorį. Metalai, tokie kaip aliuminis, gali būti naudojami storesniems rėmams nepridedant per daug svorio, nors gali nukentėti važiavimo kokybė.
Pėsčiųjų dviračių, skirtų naudoti bekelėje, ratai yra išmatuoti pagal tarptautinį pramonės standartą – 26 coliai; kai kurie naujesni modeliai turi 29 colių ratus. Dviračiai, skirti važinėti keliais, paprastai turi pramonės standartus 700c ratus, kurie yra didesni, bet dažnai siauresni nei visureigių ratai ir padangos. Šie siauresni ratai pasižymi mažesniu pasipriešinimu riedėjimui nei kalnų dviračių ratai, nors paprastai jie yra šiek tiek platesni ir tvirtesni nei plento lenktyniniai ratai. Kalnų dviračių ratai yra mažesni ir platesni, todėl prie jų galima montuoti platesnes padangas su daugiau protektoriaus, kad būtų galima sukibti bekelėje.
Daugumoje pėsčiųjų dviračių nėra pakabos šakių ar galinės pakabos, nes dėl papildomo ant dviračio pritvirtintos pavaros svorio pakaba būtų daug mažiau naudinga. Kai kuriuose modeliuose yra vidutinė pakaba, pavyzdžiui, pakabos sėdynės atramos, todėl važiavimas gali būti patogesnis, ypač nelygioje vietovėje.
Vienas iš dviračių žygių variantų, kai prie paties dviračio nereikia pritvirtinti dėklų ar kitos įrangos, yra naudoti sunkią priekabą, tvirtinamą prie galinės dviračio ašies. Įrankius, maistą ir vandenį galima laikyti priekaboje, kuri velkama už dviračio, o ne ant paties dviračio. Šis metodas yra geras pasirinkimas tiems, kurie domisi tuo, kaip dviratis važiuos su per daug papildomo svorio; priekaba išlaiko svorį nuo dviračio, taip pagerindama dviračio valdymo galimybes.