Įmonės, ligoninės ir asmenys kasdien sukuria tūkstančius tonų atliekų. Šios atliekos teršia žemę ir vandenį ir gali sukelti žmonių bei gyvūnų sveikatos problemų, jei jos nebus tvarkomos efektyviai. Atliekų tvarkymo sprendimais siekiama sumažinti neigiamą atliekų poveikį. Įprasti atliekų tvarkymo sprendimai apima atliekų surinkimą sąvartynuose ir sąvartynuose, perdirbimą ir bendros atliekų gamybos mažinimą.
Seniausi atliekų tvarkymo sprendimai, beveik tokie pat seni kaip žmogaus civilizacija, buvo atliekų krūva arba sąvartynas. Žmonės surinkdavo atliekas ir sumesdavo į duobę arba tiesiog sumesdavo krūvą. Šios krūvos dažnai dvokdavo. Juose augo bakterijos, sukeldamos ligas, kurias platino atliekose valgantys ar gyvenantys gyvūnai. Jie taip pat sukėlė aplinkos problemų, kai lietaus nuotėkis užteršė vietinius vandens šaltinius.
Bėgant metams sąvartynus pakeitė kaip pasirinktus atliekų tvarkymo sprendimus. Sąvartynuose atliekos sutankinamos, o susidarę kubeliai uždengiami grunto sluoksniais. Tai sumažina kvapus ir apsaugo nuo gyvūnų, nes šiukšlės nepatenka į orą. Tačiau tai niekaip neapsaugo vandens lygio. Lietaus vanduo vis dar gali pernešti pavojingas chemines medžiagas ir ligų sukėlėjus per dirvą ir į geriamąjį vandenį, todėl per sąvartyną prasiskverbęs vanduo turi būti surenkamas ir išvalomas prieš patenkant į aplinką.
Nepaisant aplinkosaugos problemų, sąvartynai yra vienas iš labiausiai paplitusių atliekų tvarkymo sprendimų. Jie turi tam tikros visuomenės naudos. Žemė, kuri nebenaudojama kaip sąvartynas, gali būti paversta viešąja erdve, pavyzdžiui, parku. Vyriausybės nuo Izraelio iki Niujorko ėmėsi tokio požiūrio pakartotinai panaudodamos sąvartynus, kurie pasiekė pajėgumą.
Perdirbimas yra dar vienas atliekų tvarkymo sprendimas. Užuot tiesiog išmetus, atliekos kiek įmanoma panaudojamos pakartotinai. Dėl to sąvartyne patenka mažiau atliekų, nes didelė jų dalis buvo nukreipta pakartotiniam naudojimui. Tai taip pat reiškia, kad gamybai reikia mažiau žaliavų, nes jos yra perdirbamos iš atliekų.
Trūkumas yra tas, kad perdirbimas gali užtrukti ir brangiai kainuoti. Namų savininkai arba pervežimo stoties darbuotojai turi surūšiuoti visas šiukšles į kategorijas. Stiklas perdirbamas naudojant kitokį procesą nei popierius. Perdirbimo procesui reikia tam tikros technologijos, todėl perdirbimas per brangus, kad jį būtų galima remti kai kuriuose regionuose.
Visi šie atliekų tvarkymo sprendimai orientuoti į jau susidariusias atliekas. Kita strategija – sumažinti bendrą atliekų susidarymą. Tai reiškia, kad reikia skatinti žmones naudoti tik tai, ko jiems reikia, ir neišmesti tiek daug.