Yra keletas vaistų nuo gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio, kurie nukreipti į specifinius defektus, leidžiančius vėžio ląstelėms augti ir plisti, įskaitant bevacizumabą, kapecitabiną ir panitumumabą. Daugeliu atvejų šie vaistai yra derinami siekiant maksimalaus veiksmingumo. Pavyzdžiui, įprastas kolorektalinio vėžio vaistų kokteilis yra fluorouracilas, oksaliplatina ir leukovorinas. Šalutiniam chemoterapijos poveikiui palengvinti gali būti paskirti papildomi vaistai. Tiksliniai vaistai paprastai skiriami tik pacientams, kurių liga yra pažengusi, ir gali būti vartojami chemoterapijos metu arba vieni.
Bevacizumabas yra skirtas tam tikro tipo baltymui, vadinamam VEGF, kuris randamas daugelyje navikų tipų. VEGF pritraukia naujas kraujagysles į vėžio ląsteles. VEGF signalo nutraukimas neleidžia vėžiui plisti į kitas kūno dalis. Jis vartojamas kolorektaliniam ir inkstų vėžiui gydyti kartu su kitais chemoterapiniais vaistais.
Kapecitabinas yra geriamasis vaistas ir veiksmingas priešnavikinis vaistas. Jis dažnai naudojamas storosios žarnos ir krūties vėžiui gydyti. Šis vaistas yra antimetabolitas, kuris lėtina ir stabdo vėžio ląstelių augimą. Tai gali turėti įtakos vaisingumui ir sukelti pykinimą, dilgčiojimą rankose ir kojose bei opos aplink burną.
Panitumumabas yra intraveninis vaistas, skiriamas pacientams, sergantiems metastazavusiu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu. Jis slopina vėžinių ląstelių augimą, todėl organizmas gali jas visiškai sunaikinti. Šis vaistas taip pat gali turėti įtakos normalių kūno ląstelių augimui, todėl kartais po gydymo mėnesių ar metų gali pasireikšti rimtas šalutinis poveikis.
Dažnas gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio vaistas yra fluorouracilas, dažnai derinamas su leukovorinu ir oksaliplatina. Šis intraveninis vaistas stabdo vėžio ląstelių dalijimąsi ir augimą. Leukovorinas yra folio rūgšties darinys, kuris padidina fluorouracilo veiksmingumą, o oksaliplatina stabdo vėžio ląstelių augimą. Kartu šie vaistai žinomi kaip FOLFOX – veiksmingas II ir III stadijos gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio, išplitusio į kitas kūno dalis, gydymas.
Medicinos specialistai taip pat gali skirti vaistus, kurie kovoja su šalutiniu kolorektalinio vėžio vaistų ir chemoterapijos poveikiu. Dauguma šių vaistų skiriami siekiant išvengti pykinimo ir vėmimo. Dažni pavyzdžiai yra serotonino antagonistai, tokie kaip ondansetronas ir granisetronas, taip pat prometazinas ir metoklopramidas.
Tiksliniai vaistai nuo gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio nėra tarp pagrindinių ligos gydymo būdų. Chirurgija naudojama ankstyvos stadijos, pažengusios stadijos ir invaziniam vėžiui gydyti. Chemoterapija ir spindulinis gydymas dažnai derinami kaip vienas gydymas, priklausomai nuo ligos stadijos. Tiksliniai gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio vaistai dažnai skiriami pažangiausioms ligos stadijoms dėl galimo šalutinio poveikio rizikos ir išlaidų.
Vartodami tikslinius gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio vaistus, ne visiems pacientams pagerės. Mokslininkai dar nenustatė, kurie pacientai greičiausiai bus naudingi. Dėl to medicinos specialistai ir pacientai turėtų pasverti naudą ir šalutinio poveikio riziką bei galimai brangias šių vaistų vartojimo išlaidas.