Įmonėms gali prireikti neįgaliojo vežimėliu pritaikytos gyvenamosios vietos arba patalpų rinkinio, o žmonėms su negalia gali prireikti atnaujinti namus, kuriuose tilptų neįgaliojo vežimėlis. Bene labiausiai pastebima ir labiausiai paplitusi neįgaliojo vežimėliu pritaikyta vieta įmonėms ir namams yra neįgaliojo vežimėlio rampa, leidžianti neįgaliojo vežimėliu sėdinčiam žmogui patekti į pastatą su priekiniais laipteliais. Rampa aplenkia laiptelius ir leidžia neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam asmeniui lengvai važiuoti rampa aukštyn arba žemyn. Daugelis įmonių turi turėti tam tikrą neįgaliesiems pritaikytą prieigą, pvz., šią rampą, nors tam tikros aplinkybės gali neleisti verslui turėti tokių patalpų.
Vienas iš labiausiai paplitusių, bet mažiau pastebimų neįgaliojo vežimėliu pritaikytų apgyvendinimo projektų namuose yra durų išplėtimas. Taip neįgaliojo vežimėlyje sėdintis asmuo gali patekti pro duris nesijaudindamas, kad nesusižeis rankų arba neįstrigs kambaryje, nes durys yra per siauros, kad būtų galima pravažiuoti platesniam neįgaliojo vežimėliui. Tai ne tik patogumo, bet ir saugumo reikalas: neįgaliojo vežimėlyje sėdintis asmuo turi turėti galimybę laisvai judėti namuose kilus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.
Pažeminti stalviršiai yra dar viena įprasta neįgaliųjų vežimėliams pritaikyta patalpa. Stalviršius galima nuleisti iki tokio lygio, kad neįgaliojo vežimėlyje sėdintis asmuo galėtų patogiai naudotis stalviršiais nepasiekdamas. Stalviršiai netgi gali būti suprojektuoti taip, kad būtų seklesni, kad neįgaliojo vežimėlyje sėdintis asmuo galėtų pasiekti galinį stalviršio galą. Stalai taip pat gali būti nuleidžiami, kaip ir kiti dažniausiai naudojami stalai ar paviršiai. Neretai matyti, kad sieniniai telefonai montuojami daug žemiau nei įprasti telefonai, nors populiarėjant mobiliesiems telefonams šios neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos patalpos reikia vis mažiau.
Kelių aukštų pastatuose paprastai turi būti liftai, kad neįgalieji galėtų patekti į viršutinius aukštus. Pats liftas turi būti pakankamai platus, kad tilptų neįgaliojo vežimėlis, o skaičiai, nurodantys, į kurį aukštą liftas keliaus, turi būti pakankamai žemi, kad jį pasiektų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmogus. Viešųjų pastatų vonios kambariuose taip pat turi būti praplatintos durys, skirtos žmonėms su negalia, o daugeliu atvejų kiekviename vonios kambaryje turi būti vienas ar daugiau neįgaliesiems skirtų kabinų, kurios yra didesnės ir platesnės nei įprastas kioskas. Šiuose kioskuose labai dažnai yra turėklai, kad neįgaliojo vežimėlyje sėdintis asmuo galėtų lengviau užlipti ant tualeto sėdynės. Tualeto sėdynė paprastai yra tokio pat arba panašaus aukščio kaip įprasto suaugusiojo vežimėlio.