Kokie yra skirtingų patalpų oro kokybės tyrimų tipai?

Yra du pagrindiniai patalpų oro kokybės tikrinimo tipai. Pirmasis yra „pasidaryk pats“ (pasidaryk pats) įvairovė, leidžianti vartotojams patiems naudoti bandymo juosteles. Kai juostelė patenka į orą, ji siunčiama į laboratoriją ištirti. Antrasis yra testas, kurį atlieka profesionalas, naudodamas specializuotą įrangą. Taip pat atliekami įvairūs bandymai, skirti patikrinti, ar ore nėra įvairių dalykų, pvz., pelėsio ir pelėsio ar tam tikrų dujų.

„Pasidaryk pats“ testavimo rinkiniai yra labai prieštaringi, kai reikia tikrinti patalpų oro kokybę. Jie gali būti labai netikslūs dėl bandymo amžiaus, žmogiškųjų klaidų ir bandymo paviršiaus pakitimų transportuojant į laboratoriją. Dėl šių priežasčių vartotojams paprastai nerekomenduojama naudoti „pasidaryk pats“ testavimo rinkinių, nebent yra įtariama problema, ir net tada labai retai. Bendra nykščio taisyklė yra ta, kad jei įtariama oro kokybės problema, tikriausiai problema tikrai yra.

Dėl pelėsių ir kitų įprastų namų ūkio auglių, kurie gali turėti įtakos oro kokybei, vartotojai kartais gali atlikti patalpų oro kokybės tyrimus nenaudodami jokios specialios įrangos. „Uostymo testas“ apima tiesiog apeiti namus ar pastatus ir užuodęs, ar nėra pelėsio, pelėsio ar bendro pelėsio kvapo. Daugeliu atvejų, jei kažkas kvepia kaip pelėsis, tai beveik neabejotinai taip ir yra. Vietovė, kurioje jaučiamas stipriausias kvapas, paprastai yra ta vieta, iš kurios atsiranda pelėsis ar dirgiklis.

Be pelėsio ir alergenų, pavojaus signalai gali būti naudojami atliekant patalpų oro kokybės tyrimus. Dujų detektoriai yra skirti pavojaus signalui įjungti, jei ore aptinkamas didesnis nei įprastas gamtinių dujų, chloro ir kitų dujų kiekis. Turėti vieną iš jų ypač svarbu namuose, kuriuose šilumai, maisto ruošimui ir vandens šildymui naudojamos gamtinės dujos.

Daugeliu atvejų, jei namuose kvepia švara ir gaiva, o gyventojai neturi kvėpavimo problemų, tikėtina, kad oro kokybė bus saugi ir sveika. Bet kokie neįprasti kvapai, kurie neišnyksta po valymo, arba bet koks nepaaiškinamas kvėpavimo sutrikimas ar alergija, kuri laikui bėgant blogėja, turėtų būti laikomi prastos oro kokybės požymiu. Oro filtravimo įrenginiai kartu su problemos šaltinio pašalinimu, pvz., supelijusio gipso kartono nuplėšimu ir pašalinimu, paprastai išsprendžia problemą.

Tik esant sunkioms aplinkybėms, vartotojai turėtų samdyti profesionalus, kurie atliktų patalpų oro kokybės tyrimus, nes tai brangu ir daugeliu atvejų galima patiems patikrinti, ar nėra oro priemaišų šaltinių. Jei nepavyksta rasti ilgalaikio kvapo šaltinio, gali prireikti profesionalo su labai specializuota įranga. Tas pats galioja, jei kvėpavimo takų simptomai išlieka arba pablogėja, jei jų nesukelia vidinis patogenas, pavojingos darbo sąlygos, pvz., darbas aplink izoliaciją, asbestas arba rūkymas.