Nuo pat žmonijos istorijos aušros žmonės vartojo fermentuotus produktus, tokius kaip maistas ir gėrimai. Kartais fermentacija buvo atsitiktinė, pavyzdžiui, kai supuvusius vaisius prarydavo badaujanti keliautojų grupė, arba tyčia, pavyzdžiui, kai jų palikuonys sugalvodavo, kaip rauginančias vynuoges paversti vynu. Šiandien beveik visose pasaulio virtuvėse yra fermentuotų produktų, pagamintų iš pieno, mėsos, daržovių ir grūdų, tiek dėl jų naudos sveikatai, tiek dėl skonio.
Pieno grupei priskiriami fermentuoti produktai – pasukos, grietinė, jogurtas ir sūris – produktai, žinomi daugumai Vakarų vartotojų. Pasaulio regionuose, kur karvės pieno yra mažiau, žmonės geria kumisą, gaminamą iš kumelių pieno, arba šubatą, fermentuotą iš kupranugarių pieno. Piene esanti laktozė suyra fermentacijos metu, o tai reiškia, kad netoleruojantys karvės piene esančio pieno cukraus gali mėgautis raugintais pieno produktais. Probiotikai, kuriuos jogurtas papildo virškinimo trakte, padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą.
Daugelis žmonių mėgaujasi įvairia fermentuota mėsa ir žuvimi, nesuvokdami, ką jie valgo. Salami ir pepperoni bei jų lotyniški pusbroliai chorizo ir jamon yra pavyzdžiai. Žuvies padažas ir krevečių pasta, naudojami daugelyje Azijos virtuvių, taip pat yra fermentuojami.
Vokiečiai mėgsta raugintus kopūstus, amerikiečiai – raugintus agurkus, o korėjiečiai – kimči. Šiuose fermentuotuose produktuose yra kopūstų, agurkų, ridikėlių arba žaliųjų svogūnų, kurie suteikia skonio blizgesį viskam – nuo bratwurst iki troškintos jautienos. Indų virtuvėje patiekalai dažnai patiekiami su laimo arba mangų marinuotais agurkais kaip priedais. Maisto marinavimas leidžia pailginti galiojimo laiką; kūrybingi virėjai dažnai išsaugo vasaros daržovių gausą fermentuodami šparagines pupeles, kukurūzus, okra ir kitas daržoves su actu.
Kai kuriuose ankstyviausiuose kulinariniuose raštuose kalbama apie fermentuotus grūdų gėrimus, panašius į šiuolaikinį alų. Kiti alkoholiniai gėrimai, tokie kaip viskis, ryžių vynas ir degtinė, taip pat pradėjo gyvuoti kaip grūdai. Kitas įprastas fermentuotas grūdų produktas yra raugo duona, gaminama į pradinę tešlą įdedant laktobacilų kultūrų ir kartais mielių.
Vegetarai ir visaėdžiai gali dėti fermentuoto sojų padažo, vadinamo tamari arba sojos padažu, į ryžių patiekalus, salotas ar kitus maisto produktus. Miso, japoniška pupelių pasta, taip pat gaminama iš fermentuotų sojų pupelių. Kitas fermentuotų pupelių produktas vadinamas tempeh; parduodamas pikantiškuose pyraguose, dėl savo mėsiškos tekstūros puikiai tinka kepti, kepti ar virti.
Be fermentacijos gebėjimo išsaugoti maistą ilgą laiką ir suteikti maisto kvapui bei skoniui dar daugiau, yra ir kitų privalumų. Tie, kurie vartoja fermentuotus maisto produktus, nurodo baltymų praturtinimą, vitaminų palaikymą ir nepakeičiamų aminorūgščių kiekio padidėjimą, kaip priežastį įtraukti marinuotą ar šarminį fermentuotą maistą į dietą. Rauginti maisto produktai gerai keliauja, gali būti laikomi nešaldyti, be to, jo nereikia virti arba jo visai nereikia.