Sprendimų priėmimo modeliai skirstomi į dvi bendras kategorijas: racionalus ir intuityvus. Šios dvi plačios kategorijos suteikia variantų, leidžiančių priimti sprendimą bet kurioje situacijoje. Racionalus sprendimų priėmimo modelis apima Vroom-Jago sistemą ir septynių žingsnių procesą. Atpažinimu pagrįsti sprendimų priėmimo modeliai laikomi intuityviais metodais. Vadovai ir lyderiai dažnai derina racionalius ir intuityvius modelius, kai susiduria su problema ar galimybe.
Racionaliuose sprendimų priėmimo modeliuose naudojamas struktūrizuotas požiūris, kuris yra tvarkingas ir logiškas. Veiksmų seka prasideda problemos ar situacijos nustatymu, o po to surenkami visi faktai ir informacija, reikalinga sprendimui sukurti. Toliau duomenys analizuojami siekiant nustatyti, kokiu veiksmu galima pasiekti norimą rezultatą. Paskutinis racionalaus sprendimo priėmimo žingsnis apima pasirinktą variantą ir tinkamų išteklių atidėjimą, kad jis veiktų.
Vroom-Jago sistema padeda vadovui nuspręsti, ar jis turėtų priimti sprendimą savarankiškai, ar įtraukti kolegas. Paprastų problemų atveju vadovas paprastai veikia vienas. Kitose situacijose jis arba ji gali pasikalbėti su bendradarbiais atskirai, kad apibūdintų situaciją, bet neieško grįžtamojo ryšio. Iškilus sudėtingesniems klausimams, vadovas gali sušaukti grupės susirinkimą ir paprašyti nuomonės, kol grupė nepasiekia bendro sutarimo dėl sprendimo.
Intuityvūs sprendimų priėmimo modeliai yra subjektyvus būdas rasti sprendimą. Tai pasitelkia nuojautą, žinias ir priima sprendimus. Vadovas gali panaudoti savo vertybes, etiką ir emocijas bei ankstesnę patirtį spręsdamas problemą. Lyderiai dažniausiai naudoja šią techniką, kai sprendimai turi būti priimti greitai ir nėra pakankamai laiko surinkti visus faktus.
Euristinis sprendimų priėmimas grindžiamas intuityviu modeliu, o trys subkategorijos apibrėžiamos kaip spartieji klavišai, kai trūksta laiko. Reprezentatyvi euristika reiškia sprendimo priėmimą remiantis tuo, kas atrodo pažįstama. Inkaro euristika naudoja vertybių sistemą, kad greitai sugalvotų sprendimą kritinėje situacijoje. Pasiekiamumo euristika remiasi atmintimi ir praeities patirtimi, taip pat žinomais faktais, kad priimtų sprendimą.
Atpažinimo modelis padeda vadovui išmokti atpažinti modelius, kuriuos galima psichiškai pasverti. Jis (ji) prisimena praeitį, kai konkretus sprendimas veikė, ir nustato, ar tas pats procesas gali būti veiksmingas esant dabartinei dilemai. Didėjant žmogaus patirčiai, jo gebėjimas atpažinti modelius gerėja, kad sprendimų priėmimas būtų veiksmingesnis.