Suvokimas atsiranda, kai žmogaus kūnas interpretuoja iš išorinės aplinkos gaunamus signalus. Iš esmės bet kuris iš pagrindinių pojūčių – matymas, klausa, ragavimas, lytėjimas ar uoslė – yra filtruojamas per suvokimą. Kai asmuo patiria sunkumų interpretuodamas bet kokio tipo jutimo įvestį dėl nervų sistemos sutrikimų, vaistų ar kitų veiksnių, atsiranda suvokimo sutrikimų (dažnai žinomų kaip jutimo apdorojimo sutrikimai). Ypatingos suvokimo problemos apima regos suvokimo ir klausos suvokimo sutrikimus, pvz., objektų žiūrėjimą netinkama tvarka arba nesugebėjimą atskirti garsų. Jautrumo lytėjimui, skoniui ar kvapui praradimas taip pat yra galimos suvokimo problemos.
Vizualinio suvokimo problemos daro įtaką tam, kaip individas interpretuoja į akis nukreiptus dirgiklius. Viena dažna problema kyla organizuojant ar išdėstant objektus. Pavyzdžiui, daugelis žmonių, skaitydami žodį, apverčia raides, o kiti gali supainioti nuorodas ir suvokti, kad objektas yra kairėje, kai jis iš tikrųjų yra dešinėje. Panašūs sunkumai gali kilti sprendžiant atstumą tarp dviejų ar daugiau objektų arba koordinuojant judesius reaguojant į regos dirgiklius. Kai kuriems asmenims net sunku atpažinti objektus pagal įprastas savybes, pvz., formą ar dydį.
Kita vertus, klausos suvokimo problemos paprastai trukdo interpretuoti iš ausies gautus dirgiklius. Taigi garsai suvokiami neįprastai. Priklausomai nuo negalios sunkumo, asmeniui gali kilti sunkumų suskaidydamas tiek subtilius, tiek didelius garsų skirtumus. Garsų stiprinimas taip pat gali būti neteisingai interpretuojamas, todėl foniniai garsai užgožia artimesnius garsus arba neįprastai pagreitėja arba sulėtėja. Be to, žodžių garsai gali būti suvokiami nenuosekliai arba susimaišę.
Kiti pagrindiniai pojūčiai – skonis, lytėjimas ir uoslė – taip pat gali būti priskirti prie atskirų suvokimo sutrikimų, kai trukdoma sensorinė įvestis ir interpretacija. Pagrindinis šių specifinių problemų pasireiškimas atsiranda, kai jautrumas padidėja arba sumažėja. Kitaip tariant, gebėjimas ragauti, jausti ir užuosti yra neįprastai paaštrintas arba nublanksta. Tokiais atvejais įvairių dirgiklių atskyrimas gali būti labai sutrikęs arba jo visai nebūti.
Suvokimo problemos daugelyje regionų taip pat gali būti pripažintos mokymosi sutrikimais, todėl kenčiančiam asmeniui suteikiama teisė į specializuotą išsilavinimą. Pavyzdžiui, asmuo, kuris vizualiai painioja raidžių išdėstymą žodyje, negali tinkamai įrašyti ir saugoti žodžio smegenyse. Dėl to atsirandanti disleksija kenkia asmens gebėjimui tinkamai skaityti ir suprasti informaciją. Raktas siekiant ištaisyti suvokimo problemas struktūrizuotoje aplinkoje dažnai slypi dirgiklių supaprastinimas ir pašalinių trukdžių mažinimas.