Yra įvairių atminties praradimo testo parinkčių, kurios suteikia galimybę išmatuoti ir suskirstyti atminties praradimą. Atminties praradimo matavimas ir skirstymas į kategorijas padeda gydytojams tiksliai nustatyti diagnozę, o tai savo ruožtu padeda nustatyti geriausią paciento gydymą. Šios atminties praradimo testo parinktys skiriasi.
Pavyzdžiui, gydytojai gali atlikti trumpą atminties praradimo testą, pvz., Mini-Cog. Atlikdamas Mini-Cog testą, gydytojas pasako tris žodžius, o vėliau paprašo paciento prisiminti tuos žodžius. Be to, gydytojas paprašo paciento nupiešti laikrodį. Taip pat gali būti trumpas psichinės būklės egzaminas, pvz., Folsteino mini psichinės būklės egzaminas (MMSE), kurio metu įvertinama orientacija į laiką ir vietą, dėmesys, aritmetinis skaičiavimas, prisiminimas, kasdienė kalba ir motoriniai įgūdžiai.
Paprastai laikoma, kad žmogus turi atminties problemų, jei MMSE negali teisingai atsakyti 20 iš 30 klausimų. MMSE klausimų pavyzdys yra „koks tavo vardas? arba “kokia šiandien data?” ar tokio pobūdžio daiktų. Kiti elementai gali būti prašymas skaičiuoti atgal nuo 100, paprasta aritmetika, žodžių serijos kartojimas arba įvairių žodžių rašymas atgal.
Gydytojas gali nuspręsti atlikti ilgesnį atminties praradimo testą, pvz., ADAS-Cog, kuris trunka 30 minučių. Be to, gali būti daugiau neuropsichologinių atminties praradimo testų. Pavyzdžiui, gali būti testai, apimantys kalbos, vizualinio-erdvinio, problemų sprendimo, koncentracijos vertinimą, be atminties įgūdžių patikrinimo.
Į egzaminą gali būti įtraukti medicininiai tyrimai, pavyzdžiui, šlapimo ar kraujo tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar nėra skydliaukės ar vitaminų trūkumo. Taip pat gali būti atliekami smegenų vaizdavimo tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimo tyrimai. Šie konkretūs nuskaitymai atliekami siekiant nustatyti žmogaus smegenų formą ir tūrį, taip pat tikrinant insulto, naviko ar galvos traumos simptomus, kurie gali sukelti atminties problemų. Taip pat atliekami pozitronų emisijos tomografijos (PET) skenavimai, funkciniai MRT ir vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (SPECT), siekiant įvertinti smegenų deguonies ir cukraus naudojimą, be atliekamų atminties tyrimų.
Vertinant atmintį, gali būti atliekami stuburo skysčių tyrimai, siekiant išmatuoti su Alzheimerio liga susijusių baltymų kiekį. Be to, kai kuriais atvejais gali būti atliekami genetiniai tyrimai, nes gydytojai žino, kad genetinė variacija, vadinama APOE4, yra susijusi su padidėjusia atminties problemų ir demencijos tikimybe sulaukus 65 metų. Žinoma, ne visi APOE4 sergantys asmenys būtinai suserga Alzheimerio liga. Vis dėlto kartais atliekamas APOE4 testas.