Galvanizavimas yra silpnos elektros srovės naudojimas metalui surišti su objektu. Elektros srovė, sujungta su tirpalu, efektyviai perneša dengimo medžiagą ant dengiamo objekto ir chemiškai suriša ją su paviršiumi. Dažniausiai naudojamos dengimo cheminės medžiagos yra dengimo metalo cianidai, fosfatai, karbonatai ir rūgštys.
Norint pradėti galvanizavimo procesą, sukuriama grandinė su anodu, pagamintu iš dengimui naudojamo metalo. Dengiamas objektas yra prijungtas prie katodo. Tada abu objektai panardinami į skystą tirpalą, kuriame yra chemikalų, kurie oksiduoja anodą, ir, įvedant elektros srovę, dengimo medžiagos molekulės perkeliamos į dengiamąjį objektą. Galvaninio padengimo vonia paprastai susideda iš vandens ir sieros rūgšties.
Sieros rūgštis yra stipri rūgštis, kurios cheminė formulė yra SH2O4. Ši rūgštis yra svarbi galvanizavimo procesui ir yra labiausiai paplitusi dengimo cheminė medžiaga. Jis sumažina vonios pH ir taip pat yra dengimo proceso katalizatorius. Dengimo metalo atomai susijungia su rūgštimi ir dėl priešingų anodo ir katodo elektros krūvių bei tarp jų tekančios elektros srovės perduodami dengiamam objektui.
Į tirpalą dedama metalo, naudojamo dengimui, druskos. Šios druskos yra tirpios vandenyje, o tai būtina dengimo procesui, nes ištirpusios druskos užtikrina tolygesnę dengimo medžiagos dangą. Druskos yra metalo ir chloro derinys. Beveik bet koks metalas gali susijungti su chloru ir sudaryti druską. Pavyzdžiui, dengiant nikeliu naudojamas nikelio chloridas.
Fosfatai, sulfatai ir karbonatai, dažniausiai iš dengimo metalo, taip pat dažniausiai dedami į galvanizavimo vonią. Šios dengimo cheminės medžiagos padeda padidinti ir išlaikyti tirpalo elektrinį laidumą. Padidėjęs laidumas pagerina dengimo proceso efektyvumą.
Dengimo chemikalai taip pat apima dengimo metalo cianidus, taip pat kitus metalus, pvz., kalį. Šios cheminės medžiagos tarnauja daugiau nei vienam tikslui. Jie padidina laidumą ir pagerina anodo korozijos greitį, todėl dengimo medžiaga geriau perkeliama į tikslinį objektą. Cianidų pridėjimas taip pat padeda išlaikyti didesnį ištirpusių metalų jonų kiekį tirpale, todėl daugiau dengimo medžiagos pasiekiama taikiniui padengti. Rūgštys, tokios kaip boro rūgštis ir druskos rūgštis, taip pat tokios medžiagos kaip vandenilio peroksidas ir natrio hidroksidas, taip pat yra įprastos dengimo cheminės medžiagos.