Hipertenzijos tyrimai pradedami neinvaziniu paciento kraujospūdžio matavimu naudojant sfigmomanometrą. Kraujospūdžio matavimas paprastai papildomas fizine apžiūra. Fizinės apžiūros dalis yra širdies stebėjimas klausantis per stetoskopą, jei yra nenormalių garsų. Gydytojas taip pat naudos stetoskopą, kad patikrintų, ar arterijose nėra mėlynių.
Gydytojas atliks pokalbį, kad sužinotų apie paciento ligos istoriją, rizikos veiksnius ir šeimos istoriją. Pokalbis atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar nėra sveikatos būklės, kuri yra susijusi su hipertenzija. Tai taip pat atliekama siekiant patikrinti, ar pacientas laikosi netinkamo gyvenimo būdo ir nesveikų įpročių, tokių kaip rūkymas ir nesaikingas alkoholinių gėrimų bei riebaus ir sūraus maisto vartojimas, nes tai gali būti hipertenzijos priežastys. Galiausiai atliekama apklausa, siekiant patikrinti, ar šeimoje nėra hipertenzijos, kuri yra paveldima.
Nustačius, kad pacientui yra hipertenzija, gydytojas turi atlikti daugiau hipertenzijos tyrimų. Tyrimais siekiama nustatyti hipertenzijos priežastį ir įvertinti jos padarytą žalą paciento vidaus organams. Hipertenzijos tyrimai paprastai apima šlapimo tyrimą, bendrą kraujo tyrimą (CBC) ir 12 švino elektrokardiogramą (EKG).
Šlapimo tyrimas atliekamas siekiant patikrinti, ar nėra inkstų infekcijos, taip pat diagnozuoti, ar nėra besivystančių lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzinė nefropatija. CBC iš dalies tiria raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, kuris, kai nustatomas didelis, yra policitemijos požymis – būklė, paplitusi hipertenzija sergantiems žmonėms. Išsami medžiagų apykaitos skydelis – tai kraujo tyrimas, suteikiantis informaciją apie cukraus kiekį kraujyje, kepenų būklę bei inkstų ir elektrolitų bei skysčių balansą. Krūtinės ląstos rentgenograma yra plaučių tyrimas, kurį užsakė gydytojas, siekiant išsiaiškinti, ar širdis nepadidėjusi, ar yra plaučių hipertenzijos požymių. Pacientui atliekama 12 laidų EKG, siekiant išsiaiškinti, ar nėra širdies raumens ar sienelės sustorėjimo ar pažeidimo – tai viena iš hipertenzijos komplikacijų.
Gydytojas gali paskirti daugiau tyrimų, ypač pacientui, kurio pradinių hipertenzijos tyrimų rezultatai yra neigiami. Pacientui, kuriam yra inkstų ligos požymių, gali tekti atlikti inkstų ultragarsinį tyrimą, pilvo kompiuterinę tomografiją arba abu. Jei paciento kraujyje yra didelis gliukozės kiekis arba žinoma, kad jis serga cukriniu diabetu, jam gali būti atliekami serumo glikohemoglobino ir šlapimo mikroalbumino tyrimai. Pacientui, kurio širdies veikla sutrikusi, gali būti paskirta 2D echokardiograma, kad būtų galima tiksliau įvertinti širdies būklę.
Hipertenzijos tyrimai yra būtini, kad gydytojas galėtų vadovautis paciento gydymo programa. Tyrimas taip pat padės gydytojui paskirti tinkamus vaistus ir jų dozes. Taip pat bus lengviau atrinkti medicinos specialistus, kurie priklausys medicinos komandai, kuri visiškai valdys paciento sveikatos būklę. Todėl pacientas turi bendradarbiauti, kad tyrimai būtų atlikti kuo greičiau.