Injekciniai užpildai, dažnai vadinami „skystais veido patempimais“, yra medžiagos, švirkščiamos po odos paviršiumi, siekiant sumažinti smulkių linijų ir raukšlių atsiradimą, pagerinti odos kontūrą arba padidinti audinių tūrį. Užpildai yra pagaminti iš daugybės skirtingų medžiagų, įskaitant kolageną, hialurono rūgštį, Clostridium botulinum bakteriją, mikrosferas, kuriose yra kalcio ir fosfato jonų, ir riebalų ląsteles. Kai kuriose rūšyse naudojamos medžiagos, paimtos iš paciento kūno, o kitos – sintetinės medžiagos arba medžiagos, paimtos iš gyvūnų.
Kolagenas, naudojamas nuo 1970-ųjų raukšlėms gydyti, yra vienas seniausių injekcinių užpildų tipų. Baltymai natūraliai randami žmogaus organizme ir palaiko kaulus, sąnarius, odą ir raiščius. Kolagenas, naudojamas injekciniuose užpilduose, paprastai gaunamas iš karvių ir kai kuriems pacientams gali sukelti alerginę reakciją, todėl dermatologai paprastai atlieka odos testą prieš suleisdami medžiagą pacientui. Kai kurioms gydymo formoms naudojamas kolagenas, paimtas iš paciento ar kitų žmogaus donorų, o tai sumažina nepageidaujamos reakcijos riziką.
Hialurono rūgštis yra kita medžiaga, natūraliai randama žmogaus organizme, ypač akyse ir sąnariuose, kur ji amortizuoja ir sutepa. Injekciniuose užpilduose naudojama hialurono rūgštis yra surinkta iš gaidžių arba pagaminta laboratorijoje. Nors jis dažniausiai naudojamas atliekant akių operacijas, tokias kaip kataraktos pašalinimas ar ragenos persodinimas, dermatologijos pramonėje jis taip pat naudojamas kaip lūpų užpildas. Hialurono injekcijų šalutinis poveikis yra skausmas ir deginimas injekcijos vietoje.
Clostridium botulinum bakterijos injekciniai užpildai paprastai naudojami veido raukšlėms gydyti. Bakterija yra tas pats toksinas, kuris sukelia botulizmą – gyvybei pavojingą apsinuodijimą maistu. Jis veikia blokuodamas nervus arba paralyžiuodamas gydomos srities raumenis. Šio tipo injekciniai užpildai gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., į gripą panašius simptomus ir skrandžio sutrikimus. Clostridium botulinum bakterija yra mirtiniausias žmonėms žinomas toksinas, todėl jį galima naudoti tik vadovaujant kvalifikuotam medicinos specialistui.
Injekciniai užpildai, pagaminti iš mikrosferų, kuriose yra sintetiniu būdu pagamintų kalcio ir fosfato jonų, gali padėti papildyti odos tūrį. Laikui bėgant medžiaga organizme suyra, išskirdama jonus ir stimuliuodama kolageno gamybą. Šio tipo užpildai pacientams gali sukelti mažiau alerginių reakcijų, nes organizmas jau pripratęs prie kalcio ir fosfato.
Iš paciento surinkti riebalai taip pat gali būti naudojami injekciniams užpildams gaminti, taikant procesą, vadinamą „autologiniu riebalų pernešimu“. Procedūros metu dermatologas mažos galios riebalų nusiurbimu paima riebalus iš sėdmenų ar šlaunų ir suleidžia juos į gydomą vietą. Per ateinančius kelis mėnesius kūnas reabsorbuoja didžiąją dalį riebalų, tačiau jų lieka pakankamai, kad būtų pasiektas norimas poveikis. Naudojant riebalus iš paties paciento kūno sumažėja alerginės reakcijos rizika.
Dermatologo konsultacija gali padėti pacientams nuspręsti, kokio tipo injekcinis užpildas atitinka jų poreikius. Priimant sprendimą bus atsižvelgta į keletą veiksnių, įskaitant ligos istoriją ir alergiją tam tikroms medžiagoms. Kainos skiriasi priklausomai nuo tipo, o injekciniai užpildai paprastai nėra apdrausti sveikatos draudimu.