Kompasas yra prietaisas, galintis nustatyti kryptį Žemėje, dažniausiai naudojamas navigacijai. Kompasas gali būti nukreiptas į magnetinę šiaurę arba tikrąją šiaurę, arba kartais į savavališką kryptį, atsižvelgiant į dangaus kūnų vietą. Magnetinė šiaurė yra Žemės magnetinio lauko šiaurinio galo kryptis, o tikroji šiaurė yra kryptis, kuria Žemė sukasi.
Labiausiai paplitęs kompaso tipas yra magnetinis kompasas, naudojamas magnetinės šiaurės krypčiai nustatyti. Magnetinis kompasas gaminamas padėjus šiek tiek įmagnetintos geležies arba plieno mažos trinties sąlygomis, kad būtų galima laisvai judėti. Daugumoje kompasų metalo gabalo šiaurinis galas yra pažymėtas, dažniausiai raudonais dažais, kad būtų galima nustatyti visas kryptis.
Magnetinio kompaso naudojimą galima atsekti dar IV amžiuje prieš Kristų Kinijoje, kur magnetito tipas, žinomas kaip lodestone, buvo naudojamas kaip burtų magijos, vadinamos geomancija, įrankis. Magnetinės geležies naudojimą navigacijai kinai įvaldė iki XII amžiaus pradžios, o jos naudojimas greitai paplito Europoje ir už jos ribų. Iki XIII amžiaus pradžios arabai naudojo magnetinį kompasą navigacijoje, o XIV amžiaus pradžioje italas sukūrė tai, ką šiuolaikinės akys atpažįsta kaip jūrininko kompasą.
Girokompasas yra ypatingas XIX amžiaus pabaigoje sukurtas kompaso tipas, kuris nustato tikrąją šiaurę, o ne šiek tiek nepastovią magnetinę šiaurę. Girokompasas iš esmės yra labai greitai besisukantis ratas arba rutulys, kuris naudoja kampinio momento išsaugojimo dėsnį ir Žemės ašies sukimąsi, kad nukreiptų į tikrąją šiaurę. Girokompasas dažniausiai naudojamas dideliuose laivuose ir kitose situacijose, kai reikia tiksliau nuskaityti šiaurę.
Astrokompasas yra kito tipo kompasas, kuris gali rasti tikrąją šiaurę, o ne magnetinę šiaurę. Astrokompasas remiasi dangaus kūnų padėtimi, kad surastų tikrąją šiaurę, o tai yra naudinga daugelyje situacijų, ypač tolimajame šiaurės ir pietų ašigalyje, kur magnetiniai kompasai tampa nepatikimi ir girokompasai dažnai nustoja veikti. Norint tinkamai naudoti astrokompasą, reikia pakankamai daug informacijos, įskaitant laiką, datą ir išilginę bei platumos vietą, taip pat astronominę diagramą, pvz., jūrinį almanachą. Turėdamas šią informaciją, žmogus gali užfiksuoti žinomą žvaigždę ir nustatyti tikslią tikrosios šiaurės kryptį.
Skaitmeninėje eroje kietojo kūno kompasai taip pat tampa vis labiau paplitę. Jie naudoja daugybę elektroninių magnetinių jutiklių, kurie apskaičiuoja tikslią kompaso kryptį.
GPS kompasai greitai pakeičia daugelį tradicinių asmeniniam naudojimui skirtų kompasų, nors dauguma laivų ir karinių operacijų turi girokompasą arba magnetinį kompasą, jei GPS negalėtų užfiksuoti pakankamai palydovų. GPS kompasai naudoja palydovus geografine sinchronine orbita virš Žemės, kad nustatytų tikslią nešėjo vietą ir kryptį, kuria jie juda. Dėl GPS kompaso naudojimo paprastumo ir santykinio patikimumo daugelis keliautojų ir vairuotojų jį mėgsta. Tačiau, kaip ir bet kuri kita elektronika, GPS kompasas yra jautrus daugeliui problemų, todėl daugumai keliautojų rekomenduojama turėti atsarginę navigacijos formą.