Yra du pagrindiniai navikų tipai. Vienas iš navikų tipų yra ne vėžinis ir vadinamas gerybiniu. Kitas tipas yra vėžinis ir vadinamas piktybiniu.
Paprastai tariant, naviką sukelia kūno audiniai, kurie auga ir sudaro nenormalią masę. Šį nenormalų augimą inicijuoja nenormaliai reguliuojamas arba nesubalansuotas ląstelių dalijimasis. Kai navikai yra gerybiniai, jie paprastai auga lėtai. Paprastai gerybiniai dariniai yra nekenksmingi ir neplinta į kitas kūno dalis.
Nors gerybinės veislės paprastai yra nekenksmingos, jų augimas gali trukdyti sveikų audinių gebėjimui augti ir klestėti. Tiesą sakant, jie gali užaugti pakankamai dideli, kad galėtų daryti spaudimą gyvybiškai svarbiems kūno organams ir sukelti sunkią ligą arba mirtį. Kai gerybiniai dariniai tampa per dideli, juos gali prireikti chirurginiu būdu pašalinti kosmetiniais tikslais arba išsaugoti aplinkinius audinius. Išėmus jie dažniausiai nebegrįžta.
Piktybiniai navikai auga greičiau nei gerybiniai ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jie gali išplisti į kitus kūno audinius ir juos sunaikinti. Šios vėžio formos dažnai sukelia mirtį.
Piktybinio naviko gydymas gali apimti chirurginį pašalinimą, radiaciją ar chemoterapiją. Dažnai yra tiesioginis ryšys tarp piktybinio auglio vietos ir pasirinkto gydymo. Pavyzdžiui, santykinai mažoje vietovėje esantis auglys gali būti pašalintas chirurginiu būdu, o labiau išplitusiam augliui gali prireikti spindulinio gydymo arba chemoterapijos. Kartais naudojamas chirurgijos, chemoterapijos ir radiacijos derinys. Kai kurių piktybinių navikų negalima visiškai išgydyti. Dažnai šį apibūdinimą atitinkanti karcinoma vis tiek gali būti gydoma, tačiau prailginant paciento gyvenimą.
Paciento sėkmingo gydymo ar išgydymo galimybė gali priklausyti nuo diagnozės nustatymo laiko. Apskritai, ankstyvosiose vystymosi stadijose aptiktas ataugas paprastai lengviau gydyti ar išgydyti nei tuos, kurie ilgą laiką buvo negydomi. Be to, tam tikros rūšies piktybiniai augliai linkę greitai plisti ir per trumpą laiką sukelti mirtį, o kiti auga lėtai, todėl paveikti asmenys gali gyventi su jais daugelį metų.
Kai žmogus turi naviką, jo gydytojas greičiausiai rekomenduos biopsiją, kad nustatytų, ar jis piktybinis ar gerybinis. Kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir pozitronų emisijos tomografija (PET) dažnai rekomenduojami, kad gydytojai galėtų vizualizuoti augimą ir sužinoti tikslią jų vietą bei dydį. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti naudojami rentgeno spinduliai.