Kokie yra skirtingų tipų šunys su dredais?

Yra trijų tipų šunys, kurių kailis yra ilgas, primenantis dredus. Puli, Komondor ir Bergamasco aviganiai turi tokią šluostę. Norint, kad jie nesukristų ir nesmirdėtų, reikia ypatingos priežiūros. Šie šunys nesivelia, todėl tinka alergiškiems.

Puli tikriausiai yra labiausiai pažįstamas šunų tipas su dredais, nes jis dažnai matomas šunų parodose. Tačiau šis vengrų piemenų šuo retai pastebimas kitur. Tai kieta, atkakli veislė, gyvuojanti jau daugiau nei 1,000 metų. Puli turi pilką, juodą arba baltą kailį, kuris natūraliai susilimpa į ilgas, į vilną panašias virveles, apsaugančias nuo šalto ar drėgno oro. Vyresni šunys dažnai turi ilgus dredus, kurie siekia žemę.

Komondoras yra dar viena vengrų veislė, kuri dažniausiai matoma parodos ringe. Šis didelis šuo visada yra baltas, todėl jis atrodo kaip didžiulis šluota. Ilgas, šiurkštus Komondor kailis padeda jam susilieti su avių banda, kad galėtų apsaugoti, be to, apsaugo nuo atšiaurių oro sąlygų. Tai meilus šeimos šuo, kuris rimtai žiūri į savo darbą ir mėgsta įtikti šeimininkui.

Dar mažiau pažįstamas yra Bergamasko aviganis, kito tipo šuo su dredais. Didelis, švelnus Bergamaskas kilęs iš Italijos Alpių. Šio šuns kailis gali būti kreminės, pilkos arba anglies spalvos ir išauga į matinius, į veltinį panašius drobus, o ne į kitų dviejų veislių šerdį. Jo ilgi, šiurkštūs plaukai dažnai krenta ant akių ir susidaro įspūdis, kad šuo nemato, bet yra skirtas apsaugoti jį nuo saulės spindulių.

Šios šunų veislės tinka ne visiems, nes jų kailį reikia labai prižiūrėti, kad jie būtų sveiki ir be kvapo. Kvapas gali būti rimta problema, nes apatinėje šuns pusėje esančios virvelės yra linkusios permirkti šlapimu. Jie taip pat gali turėti odos problemų, ypač dermatitą, dėl kurio jie gali kramtyti ir subraižyti save. Jų priežiūra reikalauja daug kantrybės, nes jų valyti beveik neįmanoma.

Šuo su dredais plovimas turi būti atliekamas atsargiai ir reikalauja daug pastangų bei laiko. Svarbu nenaudoti per daug šampūno, kurį gali būti sunku išplauti. Po maudymosi kiekviena atskira virvelė turi būti išgręžta, o šuo turi būti gerai išdžiovintas, kad išvengtumėte pelėsio, kuris gali sukelti labai nemalonų kvapą. Šuo taip pat gali būti suvyniotas į seną antklodę ar megztinį, kad susigertų vandens, nes rankšluosčiai netinka ant paltų su virvele.

Šuo su dredais turėjimas turi ir privalumų. Šuo su virvute kailiu dažniausiai nėra blusų ir nesivelia. Dėl to šio tipo šuo yra geras augintinis alergiškiems žmonėms.