Tonzilitas – tai tonzilių uždegimas, o bakterinės ligos formos gali būti gydomos įvairiais antibiotikais. Streptokokas arba streptokokas yra įprasta bakterinio tonzilito priežastis, o penicilinas yra dažniausiai jam gydyti skiriamas antibiotikas. Kiti tonzilito antibiotikai skiriami esant alergijai penicilinui.
Penicilinas arba susijęs vaistas amoksicilinas yra standartinis tonzilito gydymas. Įprasta dozė suaugusiems yra 500 miligramų, geriama du kartus per dieną nuo septynių iki dešimties dienų. Vaikams dozė skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Alerginės ar kitos nepageidaujamos reakcijos į peniciliną ir susijusius vaistus yra gana dažnos, todėl, jei anksčiau buvo kuri nors iš jų, reikia naudoti alternatyvų antibiotiką.
Eritromicinas kartais skiriamas, kai pacientui anksčiau buvo reakcija į penicilinų šeimos vaistą. Dozavimas yra toks pat kaip ir penicilino vaistų. Yra tam tikrų įrodymų, kad streptokokų bakterijos tampa atsparios eritromicinui, tačiau dažnai pirmiausia svarstomos kitos vaistų galimybės.
Azitromicinas taip pat gali būti vartojamas, jei pacientai yra jautrūs penicilinui. Šis vaistas paprastai tiekiamas penkių 250 miligramų tablečių pakuotėje. Pirmą dieną išgeriamos dvi, o vėliau po vieną kiekvieną kitą dieną, kol išnyks tabletės. Azitromicino pranašumas yra tai, kad jis nesąveikauja su daugeliu kitų vaistų, todėl jis dažnai skiriamas pacientams, kurie vartoja daug vaistų. Kaip ir eritromicinas, kai kurios streptokokinių bakterijų padermės tampa atsparios.
Streptococcus šiuo metu nėra atsparus doksiciklinui. Įprasta suaugusiųjų dozė yra 100 miligramų du kartus per dieną. Šis vaistas gali nudažyti vaikų dantis, todėl apie jį reikėtų svarstyti tik esant jautrumui kitiems antibiotikams.
Cefaleksinas gali būti skiriamas, jei yra alergija ar jautrumas penicilino vaistams, nors apie 20% pacientų reaguoja į abu. Atsparumo streptokokams įrodymų nėra, o tipinė dozė yra tokia pati kaip ir penicilino vaistų. Cefaleksinas neturi daug vaistų sąveikos ir paprastai yra gerai toleruojamas ir sukelia nedaug šalutinių poveikių.
Yra daug tonzilito antibiotikų, ir dauguma jų sunaikins labiausiai paplitusią bakterinio tonzilito priežastį – streptokoką. Tačiau kai kurie vaistai gali būti neveiksmingi, nes streptokokas tampa jiems atsparus. Taip gali nutikti, kai antibiotikų skiriama tada, kai jų nereikia, pavyzdžiui, virusinei infekcijai gydyti. Taip pat gali nutikti, jei pacientai nustoja vartoti vaistą prieš išgerdami visas tabletes.