Žemės mokslas apima daugybę temų – nuo skirtingų Žemės biomų iki jos plutos sluoksnių. Daugelis Žemės mokslų pamokų planų apima orą, stichines nelaimes, įvairius reljefo tipus ir tai, kaip mėnulis vadovauja potvyniams. Vienas geriausių dalykų, susijusių su Žemės mokslu, yra tai, kad jis suteikia daug pašarų praktinei veiklai. Mokiniai ne tik mėgsta pakilti iš vietų, bet ir pamokoje esančių sąvokų lietimas bei vizualizavimas padeda jiems išsaugoti informaciją. Mokytojai dažnai gali sukurti dešimtis Žemės mokslų pamokų planų iš vienos temos.
Įvadiniai Žemės mokslų pamokų planai gali prasidėti nuo Žemės skerspjūvio. Mokytojas galėtų paaiškinti mokiniams, kad žemės plutoje gyvena pasaulio augalai, gyvūnai, vanduo, žmonės. Tiesiai po pluta yra šilta, uolėta mantija, kurioje telpa visų rūšių metalo rūda, brangakmeniai, anglis ir nafta. Po mantija slypi skysta magma, kuri kartais prasiskverbia pro mantiją ir pluta per ugnikalnius. Pats žemės centras sudarytas iš labai tankios, perkaitintos medžiagos.
Po šios įžangos gali būti atlikta praktinė veikla, pavyzdžiui, nuspalvinti Žemės diagramą. Vyresni vaikai popieriumi ir klijais gali sukonstruoti plokščią Žemės skerspjūvį, o dar vyresni mokiniai gali sukurti trimatį modelį su putplasčio rutuliais ir moliu. Tikslas – kad kiekvienas mokinys teisingai paženklintų Žemės sluoksnius ir suprastų, iš ko sudarytas kiekvienas sluoksnis.
Vėlesniuose Žemės mokslų pamokų planuose dažniausiai vienu metu dėmesys sutelkiamas į vieną Žemės sritį. Pavyzdžiui, biomų tyrimas gali būti viena pamoka, suskaidyta į daug mažesnių skyrių. Šioje pamokoje mokiniai sužino apie orą, gyvūnus ir reljefą įvairiose Žemės dalyse. Baigęs mokytojas gali naudoti derinimo žaidimus, kad padėtų mokiniams į teisingus biomus sudėti gyvūnus, oro sąlygas ir augalus. Pavyzdžiui, mokytojas gali ant lentos sudaryti biomo diagramą ir vienam mokiniui duoti antspaudo paveikslėlį. Jei mokinys įdeda ruonį į Arkties biomą, jis supranta, kur ruonis gyvena.
Po biomų skyriaus daugelis mokytojų mėgsta kurti Žemės mokslų pamokų planus, kurie sukasi apie skirtingas Žemės geologines charakteristikas. Viena pamoka gali būti skirta gėlam ir sūriam vandeniui, geizeriams, upėms ir ledui, o kitoje – urvams ir ugnikalniams. Paskutiniuose dviejuose ar trijuose Žemės mokslų pamokų planuose gali būti sutelktas dėmesys į vandens ciklą ir tai, kaip vyksta stichinės nelaimės. Toliau mokytojas gali paprašyti, kad kiekvienas mokinys sukurtų dioramą arba mokslinį eksperimentą, įkvėptą vienos iš pamokose aptartų skyrių.